Ėjo savaitės, mėnesiai, ir Ramaška taisėsi. Ji netapo jauna gražuole, bet galėtume pavadinti senjore gražuole – kodėl ne? Tik ji turbūt labiau norėtų būti vadinama generole, nes dėl griežto būdo mėgsta parodyti jaunesniems katinams, kas čia vadas.
Ramaška skiepyta, sterilizuota katė, kačių imunodeficito ir leukemijos testai neigiami, augliukai ant pilvo nepiktybiniai, todėl neoperuoti. Per kailį jų ir nesimato, ir nelabai čiuopiasi. Jai apie 12 metų, tiksliai pasakyti sunku. Žmonės mėgsta klausti, kiek gyvens nejaunas gyvūnas... Tą sunku tvirtai pasakyti ir apie jaunus gyvūnus, bet manome, Ramaškai dar 5-8 metai ramiuose namuose – visai tikėtini, o gal ir daugiau. Juk išgyveno ir nepalankiomis sąlygomis, vadinasi, stipri!
Šiuo metu ji gyvena „SOS gyvūnų“ Akropolio namelyje Vilniuje, šį namelį rasite antroje PC pusėje, greta autoplovyklos (lauke; dirbame kasdien).
Nebijo šunų. Nebijo kačių. Nebijo žmonių. Mėgsta išbėgti iš savo kambarėlio ir įsitaisyti kurio nors šunelio guolyje, o jei kas kiša nosį, būna apšnypštas. Kai reikia kraustytis atgal, be problemų paimame ir nunešame, ji nesikabina nagais ir dantimis į rankas. Apskritai tai ramaus būdo katė, mėgsta daug miegoti ir skaniai paėsti. Leidžiasi glostoma, padedama ant kelių, nors tikrai netiks vaikų tampymui.
Ji pas mus gyvens tiek, kiek lems likimas, bet kur kas smagiau būtų, jei ji rastų savo namus, kur nereiktų auklėti jaunimo, kur turėtų daugiau vietos, savo palangę, savo guoliuką, savo mylimą žmogų...
Ramaškos kailis ilgas, bet dažnai šukuoti nereikia, o jai ir nelabai patiktų.
Ne, mes nejuokaujam ieškodami namų šiai generolei. Juk būna stebuklų, pamilstamas ir vyresnis gyvūnas, juo rūpinamasi, jis gyvena tiek, kiek skirta ir dovanoja savo šilumą naujiems namams.
