Čiumba – tikra princesė: reikalinga parama

 (10)
Čiumba – tikra princesė. Ir viską, na, beveik viską ji turi, ko tikrai princesytei reikia: tobulą „suknelę“ – nepaprastai išmargintą marmurinį, minkštą kailiuką, pūstus skruostukus, dailų snukutį, neužmirštamas, spindinčias, ryškiai geltonas didžiules akis. Tik va, „karalystės“ jai reikia – tikrų, šiltų, jaukių ir saugių namų, kuriuose ji būtų mylima, brangi ir reikalinga.
Čiumba

Čiumba myli žmogų, mėgsta būti glostoma, murkia, kai jaučiasi laiminga. Kaip ir pridera princesėms, turi „ožiukų“ – nemėgsta šukuotis (juk peša!), kantrybės panelė neturi, išranki miego ir grožio procedūrų vietai (gali atsigulti ant stalo, palangės, mikrobangų krosnelės, ir nenuvysi!). Smagu, kad Čiumba savarankiška, švelni, meili, bendraujanti, na, bet tik tiek, kiek jai pačiai to norisi. Jei ieškote įspūdingos marmurinės pūkės, kuri nebūtų pernelyg įkyri, Čiumba kaip tik Jums! Katytė jauna – iki 2 m. amžiaus, netrukus bus sterilizuota.

Čiumbą radome Lazdynuose, Vilniuje. Iš kur vidury žiemos ant sniego atsirado naminė, persų veislės katytė? Sušalusi, ausyčių galiukai sutrūkinėję, kailis susisukęs į „vailoką“, visa papilvė lyg kilimas. Krūvos odos parazitų, sloga, stomatitas ir nelaimingiausia pasaulyje širdutė. Dar įtarėme nėštumą, bet, laimei, įtarimai nepasitvirtino.

Labai liūdna ir skaudu, kad tokie gyvūnai, kurie visiškai nemoka išgyventi gatvėje, vis dažniau ištrenkiami į gatvę, paliekami likimo valiai, pametami. Dar viena naktis speige ir Čiumba būtų numirusi nuo išsekimo ir plaučių uždegimo. Ką gi tokia princesė gali padaryti išmesta į gatvę? Plačiai išpūsti akis, žiūrėti į vieną tašką ir drebėti, na, dar tyliai tyliai verkti ir savęs labai labai gailėti. Kaip gerai, kad pavyko jai pagelbėti.

Vos paėmę visą sustingusią nuo šalčio, košmariškai išbadėjusią ir ištroškusią katytę kitą dieną skubėjome pas gydytoją echoskopijai, apžiūrai. Pilvelyje viskas gerai, tik pašalusi vargšė. Pilvas buvo išpūstas dėl ilgalaikio badavimo ir staigaus, besaikio apsirijimo (matyt, ją kažkas radęs gerai pamaitino). Išrašyti vaistukai. Taip pat reikėjo taikyti narkozę ir skusti, kirpti, visais įmanomais būdais susidoroti su tais nelemtais kaltūnais. Buvo nelengva ir gydytojai labai ilgai užtruko. Kiek pavyko (o tiksliau – ką įmanoma buvo įkirpti mašinėle ar žirklėmis), viską iškarpė. Bet ateity laukia šukavimas, kurio Čiumba negali pakęsti.

Būsime labai dėkingi, jei prisidėsite prie Čiumbos gydymo ir išlaikymo, o ateityje - skiepų ir sterilizacijos.

Taip pat būsime labai dėkingi, jei padovanosite Čiumbai kailio nepešančias labai geras šukeles (dantukai turi suktis apie savo ašį) – tik tokiom įmanoma iššukuoti tokią jautrią būtybę.

Ačiū už paramą ir pagalbą.

Susisiekti: tel. 861558898, 868973782, info@rainiukas.lt (VšĮ „Rainiukas“ ; Nepaliksime bėdoje)

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Ieškau namų

Norinčiam pasveikti katinėliui Amonui reikia pagalbos (2)

Amonas į „Naminukų“ globą atkeliavo per didžiuosius šalčius. Ir atkeliavo jis pats, tikrąja to žodžio prasme. Radome verkiantį netoli durų ir bandantį atsikąsti į ledo gabalą sušalusį maistą įrengtoje šeryklėlėje, o vos pamatęs mus, įjungė tokią sireną žiūrėdamas į akis, duodamas suprasti, jog mes vienintelė ir turbūt paskutinė jo viltis gyventi...

Katinėlis Ausius pasiruošęs naujam gyvenimui mylinčiuose namuose (2)

Su jumis sveikinasi prieglaudos asmenybė – katinukas Ausius! Jis pats nuostabiausias prieglaudos augintinis - draugiškas ir visiškas katašunis, kuriam visi draugai.

Baltkailis katinėlis Tedis ieško namų

Namų ieško Tedis – tikras meškutis iš vaikystės animacinio filmo, kurio pagrindinis kredo gyvenime buvo: „Skaniai pavalgiau, o dabar einu pamiegoti. Pamiegojau, o dabar einu pavalgyti“ arba „Kas pavalgęs nepamiega, tas didžiausias tinginys“. Tai be galo meilus, tvarkingas, ramus meškutis.

Ieškomi namai laiptinėje gyvenančiai katytei

Ieškomi nauji namai šiai mielai, sterilizuotai katytei.

Daržinėje gyvenančiam Taškiui labai reikia namų (3)

Kai šilta, Taškis gyvena voljere. Aplink būdą – nedidelis ruoželis pajudėti. Dubenėlis pilnas miežinių kruopų, mėtosi tuščiavidurių „kaukų“ likučiai. Kai padaviau sauso maisto, net springdamas ryte surijo. Taškis suaugusius labai myli, o vaikų, pasak močiutės, nemėgsta, nes atvažiavę anūkai jį nuolat erzina.