Aš - ne gydytoja ir ne ligonė, aš – Šeba, kuri ieško namų

Ko žmonės vyksta į ligoninę? Klausimas – vaikiškai paprastas. Atsakymas – toks pat elementarus. Taisyti pašlijusios sveikatos. Išsiaiškinti, koks negalavimas trukdo laimingai gyventi. Aplankyti ligoninės lovoje atsidūrusį artimą žmogų. Galų gale dirbti gydytojo, slaugytojo darbą. Taip manėme ir mes. Ką jau ten manėme – buvome visiškai tikri. Klydom.

Pasirodo, į ligoninę galima keliauti ir visai su sveikata nieko bendro neturinčiais sumetimais. Paaiškėjo, kad ligoninės teritorija – puiki vieta atsikratyti augintinio. Atsikratyti, nes atsibodo. Palikti, nes jis išaugo ir jau nebe toks žaismingas ir juokingas, koks buvo. Tam tikslui ligoninės teritorija, ypač, jei ji – didelė, kuo puikiausiai tinka.

Būtent tokioje vietoje ir buvo pastebėta Šeba, jauna katytė marmuriniu kailiuku. Klaidžiojantis, sutrikęs katytės žvilgsnis ir noras bendrauti su žmogumi be žodžių papasakojo jos trumpą ir aiškią istoriją: kažkada, panašu, kad visai neseniai, turėjo namus, kurių neteko. Atsidūrus nepažįstamoje vietoje beliko gūžtis ir krūpčioti, o kiekviename akiratyje pasirodžiusiame žmoguje matyti draugą, gynėją ir gelbėtoją. Šebos bėdą pastebėjo gyvūnėlius mylinčios akys. Taip ji atsidūrė VšĮ „Katino svajonė“ globoje.

Katytė Šeba – jaunutė maždaug vienerių metų amžiaus gražuolė, įspūdingo margumo kailiuku. Ji – visiška naminukė, trokšte trokštanti žmogaus dėmesio ir prisilietimo. Katytė yra tikra šnekutė: siekdama būti pastebėta, „kalbina“ visus iš savo narvelio, lyg kviestų „Ateik! Paglostyk!“.

Šebą patikėsime tik atsakingiems žmonėms, kurie žino, kad katinėliai paprastai keliauja į veterinarijos kliniką, o ne į žmonėms skirtą ligoninę. Ir keliauja ne vieni, o lydimi rūpestingų šeimininkų. Be to, jie neturėtų būti paliekami likimo valiai. Niekur ir niekada. Šeba skiepyta ir sterilizuota.

Jei norėtumėte tapti šnekiosios Šebos draugais, šeimos nariais ir klausytojais, kreipkitės į VšĮ „Katino svajonė“ Kaune: [phone], [e-mail]