Alkoholis slopina ADH išskyrimą iš užpakalinės hipofizio liaukos ir vanduo iš šlapimo nereabsorbuojamas, todėl šlapimo išsiskiria daugiau. Jei vandens pašalinimas nekompensuojamas pakankamu išgerto vandens kiekiu, prasideda dehidratacija.
Diuretinis alkoholio efektas priklauso nuo išgerto gryno alkoholio kiekio, o ne nuo bendro skysčių, kuriais jis atskiestas, kiekio. Taigi vienas alkoholio vienetas (kaip matuoja Didžiosios Britanijos medikai: 125 ml vyno taurė ar mažas bokalas alaus) vidutiniam individui turėtų turėti standartinį poveikį. Tačiau poveikio intensyvumas ir trukmė priklauso nuo gėrimo greičio ir organizmo sugebėjimo skaidyti alkoholį. Taigi atskiriems žmonėms efektas tikrai bus skirtingas priklausomai nuo jų kepenų pajėgumo ir gėrimo tempo.
Dehidratacijos laipsnis savo ruožtu priklauso nuo su šlapimu pašalinto ir išgerto skysčių kiekio. Kuo daugiau bealkoholinių skysčių išgeriama, tuo dehidratacija būna mažesnė. Nesunku suprasti, kad geriant džiną su toniku prarasti skysčiai yra šiek tiek kompensuojami. Alus taip pat dalinai sumažina dehidratacijos efektą, nes gryno alkoholio aluje yra palyginus nedaug.
Daugelis iš mūsų yra patyrę rytines pagirias, kurias pasunkina ir skysčių trūkumas. Pagirias galima sušvelninti ar net visai jų išvengti prieš einant miegoti išgėrus bent pusę litro vandens.
