- Iš pradžių apie Kazachstano pilietybę buvo juokaujama, vėliau – norima, jog į klaipėdiečių norus įsiklausytų svarbiausieji Lietuvos sporto vadovai, o šiuo metu jau iš tikrųjų ruošiatės atsisakyti Lietuvos pilietybės. Koks jausmas iki širdį gniaužiančio įvykio likus suskaičiuotoms dienoms?
- Klaipėdoje treniravęsi dviratininkai daug laiko atstovavo Lietuvai, pasiekė aukštų rezultatų, svarių pergalių, tačiau niekas jų triūso neįvertino. Beveik visi nieko neuždirbo, neprasigyveno. Puikiai suprantu, dabar dviratininkus, grąžinusius Lietuvos pasus, vadins tėvynės išdavikais. Reikia žvelgti giliau. Ne mes išdavėme Lietuvą, o ją savo ambicijomis išdavė sporto funkcionieriai, nes jie eilę metų nenorėjo mūsų girdėti, mes jiems tarsi neegzistavome. Mums neliko nieko kito. Juolab kad mus išmetė iš rinktinės.
Nors jaunesniems mano kolegoms teks praleisti Pekino olimpines vasaros žaidynes, tačiau aš viliuosi jose rungtyniauti. Trejus metus nesu gynęs Lietuvos garbės jokiose varžybose, todėl gavęs Kazachstano pilietybę dar suspėčiau į traukinį, pajudėsiantį į Kiniją.
- Ar svarstėte, kad atidavę Lietuvos pasą jo nesusigrąžinsite?
- Gruodžiui prasidėjus vyksiu į Kazachstaną ir galutinai su kazachais suderinsime visas sąlygas.
- Ar už tokį žingsnį kazachai finansiškai atsilygins?
- Ko gero.
- Nors buvo kalbama, kad Pekine Lietuvai neatstovaus nė vienas dviratininkas, tačiau vėliau pasiekė informacija, kad vyks Ignatas Konovalovas ir Dainius Kairelis.
- Taškus, kurie suteikė Lietuvai teisę į olimpines žaidynes siųsti du dviratininkus, uždirbau aš. Ką siųsti – Lietuvos dviračių sporto federacijos valia.
Net nebandė kalbėtis
- Ar kuris nors šalies sporto vadovas bandė tiesiogiai kalbėtis su jumis?
- Niekas. Neseniai Vilniuje buvau sutikęs šalies vyrų dviračių rinktinės trenerį Edmundą Peseckį. Jis bandė mane kone gąsdinti: „Tomai, apsigalvok – bus problemų“. Aš ir kiti buvę Lietuvos rinktinės nariai įsitikinę, kad problemų, kiek jų yra šiandien, daugiau negali būti.
Kol Lietuvos dviračių sporto federacijai vadovavo Gediminas Gruodis, mes, dviratininkai, negalėjome skųstis, tačiau apie dabartinę federaciją negaliu nieko gero pasakyti.
Atsigirdo, kad Dviračių federacijos generalinis sekretorius Antanas Taučius juodino mane, sakydamas, kad mano kojos silpnos, neturiu jėgų rungtyniauti kalnuose. Nežinau, nežinau. Tokia komanda kaip „Discovery Channel“ manimi pasitikėjo – iš pajėgių dviratininkų būrio mane išrinko į „Tour de France“ lenktynes.
- Tačiau jūs pats negalėtumėte skųstis blogu sportininko gyvenimu – įsikūrėte Ispanijoje.
- Šiandien galiu džiaugtis, kad turiu savo klubą, gerą kontraktą. „Astana“ - mano trečioji komanda, todėl šiek tiek pavyko sukaupti pinigų ir nusipirkti butą Ispanijoje. O jei nebūčiau prasimušęs į profesionalųjį sportą, už tuos pinigus, kuriuos iš valstybės gauna Lietuvos dviratininkai, negalėčiau nusipirkti buto. Reikėtų iš tėvo prašyti pinigų, kad galėčiau nusivesti merginą į kiną ar pavaišinti kava.
Jaunimas yra sąmoningas
- Pasigirsta priekaištų, kad jaunimas, važiuosiantis į Kazachstaną, nesupranta savo poelgio.
- Argi jie tokie maži, kad nesuprastų? Kartu su tėvu mes stengiamės jiems padėti prasimušti į profesionalųjį sportą, nes pastaraisiais metais dviratininkų pasaulyje yra akivaizdžiai padidėjusi konkurencija. Dėl dopingų skandalų sumažėjo profesionalų komandų, atsirado dviratininkų perteklius.
Ypač sunku „užsikabinti“ jauniems sportininkams, nes jie yra mažiau žinomi. Būreliui klaipėdiečių, galima sakyti, pasisekė, kad kazachų „Astanos“ komandoje jiems bus sudarytos visos sąlygos varžytis, kelti meistriškumą ir uždirbti palyginti neblogus pinigus.
Kito trenerio nemato
- Konfliktas tarp klaipėdiečių ir Vilniaus kilo dėl buvusio rinktinės trenerio ir tavo tėvo Algirdo Vaitkaus asmenybės?
- Nematau kito trenerio, galinčio treniruoti vyrų rinktinę. Narsutis Dumbauskas? Daugiau gyvenime su šiuo specialistu nedirbsiu. Nekalbu apie tai, kad jis jau yra atsilikęs nuo dviračių sporto nūdienos. Šiandieninis treneris Edmundas Peseckis? Juo net jaunuoliai nepasitiki, nesiskaito. Per susirinkimą bijo griežtesnį žodį ištarti. Koks jis treneris, jei nemoka su auklėtiniais kalbėti.
- Tad kokie artimiausi jūsų planai?
- Šiomis dienomis išvyksiu į Ispaniją, čia individualiai treniruosiuos. Po to trims keturioms dienoms vyksiu į Kazachstaną. Bus derinami pilietybės klausimai. Nuo gruodžio 10 dienos prasidės „Astanos“ komandos stovykla Ispanijoje.
Apskritai laukiu progos kuo greičiau sėsti ant dviračio, nes būnant Klaipėdoje sunku prisiversti treniruotis. Juolab kad ir orai nepalankūs.
