– Jūs man pasakykite, kurios rinktinės treneris neturi kito darbo? Vyrų ir moterų krepšinio rinktinių treneriai turi, rankinio – turi, žolės riedulio – turi. Visi dirba ne vien tik rinktinėse, tad kodėl man vienam keliama tokia sąlyga? Tai ką – aš kitoks, „ryžas“? Buvau jaunas „ryžas“, dabar jau žilas.
Be to, kitas darbas netrukdo. Juk tai rinktinė, o ne klubas, čia nereikia eiti į darbą kiekvieną dieną. Gal kažkas galvoja, kad užsienietis visą laiką būtų vietoje. Tikrai ne – Rusijos rinktinės treneris olandas Guusas Hiddinkas atvažiuoja savaitę prieš varžybas, o po to išvažiuoja. Tas pats su Gruzijos rinktinę treniruojančiu vokiečiu Klausu Toppmoeleriu. Aš irgi pasiimu atostogų ir dirbu su rinktine. Tai, kad turiu mažiau laisvo laiko, jau mano asmeninė problema. Apskritai dabar suprantu tiek, kad nesu išvarytas. Praėjusią savaitę stebėjau austrų draugiškas rungtynes...
– Kokie įspūdžiai apie vienus būsimų varžovų 2010 metų pasaulio čempionato atrankos varžybose?
– Austrai pirmame kėlinyje vokiečius buvo prispaudę kaip reikiant, bet po pertraukos praleido įvartį ir palūžo (Vokietija laimėjo 3:0 – red. past.). Jie tikrai nebus lengvas varžovas, kaip galbūt kažkas mano. Rumunai – taip pat galinga komanda, apie prancūzus net nėra ką kalbėti. Su serbais dar niekada nesame iškovoję taškų.
Žiūrint pagal žaidėjus ir klubus, kuriuose jie žaidžia, mes turėtume aplenkti tik Farerų salas. Bet jei būtų vertinama vien tai, net nereikėtų atrankos varžybų. Tuo sportas ir žavus, kad gali nustebinti. Todėl nemanau, kad šioje grupėje esame pasmerkti. Jeigu taip manyčiau, jau būčiau trenkęs durimis. Aš tikiu šia komanda. Žaidėjai yra subrendę, kupini ryžto ir užsidegimo, tad pats metas keisti istoriją.
– Oficialiems išbandymams rengsitės draugiškose rungtynėse. Jau paaiškėjo ir preliminarus tvarkaraštis. Ar esate patenkintas varžovais?
– Pirmasis varžovas Azerbaidžanas turi neblogą komandą, tai bus geras testas iš naujo susirinkusiai rinktinei. Paskui turėsime net ketverias rungtynes per savaitę gegužės ir birželio mėnesiais. Manau, kad turėsime sukviesti didesnį žaidėjų būrį, išbandyti įvairias sudėtis. Baltijos taurės turnyre vienos sudėties komanda galėtų žaisti su estais, o stipriausios sudėties – pagrindinėse rungtynėse su latviais.
Labai gerai, kad prieš pat atrankos ciklą žaisime su Moldova. Šioje rinktinėje žaidžia keturi natūralizuoti rumunai, apskritai tai pajėgi ir techniška komanda, todėl galėsime modeliuoti žaidimą su rumunais.
Mano supratimu, reikėtų turėti antrąją rinktinę, kitaip rengtis rungtynėms, analizuoti. Idėjų yra daug, visas jas galiu išdėstyti federacijai. Klausimas vienas – ar viskam užtenka pinigų. Nuo šio faktoriaus esame labiausiai priklausomi.
– Minėjote, kad būtina plėsti rinktinės kandidatų ratą. Galbūt jau esate nusižiūrėjęs futbolininkų, kurie artimiausiu metu gali papildyti rinktinę?
Praėjusiame cikle rinktinei iš viso atstovavo 34 ar 35 žaidėjai. Manau, ne mažiau jų reikės ir šį kartą. Pirmiausia tikiuosi, kad prie rinktinės prisijungs futbolininkai, kurie buvo kažkuo nepatenkinti.
Su tuo pačiu Andriumi Velička anksčiau buvo problemų, bet dabar jis ir pats sako, kad santykiai geri. Gyvenime visko gali atsitikti. Svarbiausia nelaikyti pykčio ir vieni kitiems suteikti antrą šansą. Tikiuosi, kad į rinktinę sugrįš ir Edgaras Česnauskis. Galimybių turės ir Tomas Radzinevičius, ir kiti mūsų anksčiau bandyti futbolininkai.
Nuolat stebiu ir keletą jaunų žaidėjų, bet kol kas sunku pasakyti, ar jie pasirengę fiziškai atlaikyti didesnius krūvius. Kai kas sako, kad reikia iškart jauninti komandą. Bet aš klausiu – kas iš to? Mūsų jaunimas pralaimi bendraamžiams, tai kas bus, kai juos įmesime tarp vyrų? Tikiu, kad teisingiausias kelias yra pamažu įlieti į komandą šviežio kraujo, o sveika sportinė konkurencija išaiškins, kas verčiausi žaisti.
Šiuo atveju galime prisiminti, kaip man buvo priekaištaujama, kad vėl į rinktinę pakviečiau Edgarą Jankauską. Bet pažiūrėkite – jis persikėlė į Portugaliją („Belenenses“ klubą – red. past.), išgyvena tikrą atgimimą. Klausimų nebeliko. Tikiu visais žaidėjais.
– Bet jau ne kartą esate minėjęs, kad didelio žaidėjų pasirinkimo nėra, nes daugelis užsienio klubams atstovaujančių tautiečių žaidžia mažai arba beveik nepakyla nuo suolo. Tai jau tampa chroniška problema?
– Ši padėtis tikrai nedžiugina. Kad ir šią žiemą – Gediminas Paulauskas neužsibuvo Turkijoje, dabar persikėlė į antrąją Šveicarijos lygą. Labai abejoju, ar lygis ten tikrai geresnis nei Lietuvos čempionate. Mantas Savėnas išvis niekaip nesuranda klubo. Taigi užsienio treneriai ne akli, mato mūsiškių spragas. O kai apie tuos trūkumus kalbame mes, ne visi nori patikėti, ieško nebūtų dalykų.
Išvada aiški – verčiamės su tuo, ką turime. O trūkumus kompensuojame noru kovoti, pasiaukojimu ir gera atmosfera .
– Kai kurie specialistai pastebi, kad dabartinei rinktinės kartai šis atrankos ciklas bus jei ne paskutinis, tai priešpaskutinis pasispardymas. Kokias jūs matote ateities perspektyvas?
– Sutinku, kad vyresni žaidėjai pasitrauks. Bet jau dabar rinktinėje turime nemažai 23-26 metų žaidėjų, kurie bent penkerius metus galės būti komandos lyderiai. Tai ir Žydrūnas Karčemarskas, ir Saulius Mikoliūnas, ir Paulius Grybauskas. Deividas Česnauskis nėra veteranas. Korys, aplink kurį galėsime lipdyti naujokus, išliks. Todėl nenorėčiau sutikti su skeptikais, kad už kelerių metų mūsų laukia katastrofa.
Labai daug vilčių dedu į pagaliau pradėjusias veikti Futbolo akademijas. Jei ne po šešerių, tai po aštuonerių metų jau galėsime laukti pirmųjų šio darbo vaisių.
Ko dar reikia – bazių, bazių, bazių... Ir tradicijų. Vienintelis nuo futbolo atsiradimo Lietuvoje gyvuojantis klubas yra Kybartų „Sveikata“. O kur dingo tarpukariu garsus Kauno „Kovas“, kur „Romar“, „Kareda“, „Inkaras-Grifas“? Turime puoselėti savo tradicijas, o ne ieškoti klubų Lenkijoje ar dar kur kitur.
– Gal šiuo klausimu turite kokių konkrečių pasiūlymų?
– Anglijoje vieną klubą įsigijo sirgaliai („Ebsfleet United“ – red. past.), tą patį nori padaryti „FC Liverpool“ aistruoliai. Manau, kad tai labai naujoviška ir sveikintina idėja. Kodėl to nepadarius ir Lietuvoje? Nekalbu apie A lygos klubus, bet apie kokio miestelio komandą. Jei 1000 žmonių sudėtų po 100 litų per metus, jau išeitų solidi suma. Nuo to galima viską pradėti.
Mūsų futbolas pamažu iriasi į priekį, lėtai, bet stiprėja. Tikiuosi, kad tos tendencijos išliks. Ir dar tikiuosi, kad Vilniuje pagaliau atsiras stadionas.
