Mat prieš vizitą įtakingas laikraštis „Financial Times“ paskelbė, kad draugas Si pasikalbės su Vladimiru Putinu, o po to paskambins Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. „Su situacija susipažinusio“ šaltinio informacija atrodė labai logiška. Juk Kinija yra paskelbusi savąjį taikos Ukrainoje planą. Si vizito metu Rusijos atstovas pakomentavo, kad svečias neskambins į Kyjivą, kol vieši Maskvoje. Taigi, „Financial Times“ pranešimo rusai nepaneigė. Kinija jo irgi neatmetė kaip neteisingo. Tiesiog niekaip nekomentavo.
Ši situacija turi kelis paaiškinimus. Visų pirma, kinų planas yra visai ne apie taiką Ukrainoje. Jame išdėstyta Vakarams skirta vizija, kaip turėtų atrodyti pasaulio tvarka, kurios siekia Kinija.
Pasiūlyme suvelti vieni kitiems prieštaraujantys teiginiai. Iš jų stiprioji konflikto pusė visada galėtų rinktis sau palankią formuluotę. Arba teritorinę neliečiamybę, taigi, agresijos atmetimą, arba atsižvelgimą į saugumo interesus, kurie stipriajam suteiktų pateisinimą invazijai. Apie tokią tvarką svajoja ir Rusija, o dabar bando ją įgyvendinti Ukrainoje.
Kita priežastis, dėl ko V. Zelenskis nesulaukė skambučio, – draugas Si pakalbėjo su ponu Pu ir galbūt suprato, kad pašnekovas nutolęs į astralą ir prie žemiškos taikos jo nebepritrauksi. Nenutempsi prie taikos derybų stalo žmogaus, kuris apsėstas vizijos sunaikinti Ukrainą ir įtikėjęs, jog tai yra jo istorinė misija.
Rusiškas pagalys į Kinijos ratus
Vykdydamas savo įsivaizduojamą misiją, V. Putinas smarkiai prikenkė Kinijai. Daugelis analitikų priėjo prie išvados, kad į Pekino žiemos olimpinių žaidynių atidarymą atvykęs Rusijos prezidentas pašnabždėjęs draugui Si, kad netrukus įsiverš į Ukrainą.
Tačiau nupieštas paveikslas neatitiko realybės. Žadėta per tris dienas paimti Kyjivą ir pastatyti savo prorusišką valdžią, o karas tęsiasi jau metus, ir jis suvienijo Vakarų pasaulį. Tai nepalanku Kinijai globalia prasme, nes jai būtų patogiau veikti pasaulyje, kuriame Vakarų šalys nesutaria tarpusavyje. Vietoje svajoto pleišto tarp Europos Sąjungos (ES) ir JAV dabar radosi praktiškai tvirtinamas atlantinis ryšys.
Be to, užtrukęs karas sugriovė Kinijos puoselėtus ir vykdytus planus per Ukrainą ir Baltarusiją kaip per placdarmus vystyti ekonominę, o lygiagrečiai ir politinę įtaką Rytų bei Šiaurės Europos šalims. Abi jos nebegali atlikti joms planuoto vaidmens būti Kinijos filialu į Europą.
Rusija kaip kompensacija
Dėl V. Putino veiksmų susiklosčiusioje situacijoje draugas Si nusprendė demonstratyviai paimti kompensaciją už sugriautus lūkesčius.
Patvirtintas trečiai kadencijai Kinijos vadovas sugriovė išmintingojo Deng Siaopingo sukurtą maksimalią dviejų kadencijų tradiciją. Šis sprendimas buvo priimtas, kai prieš akis dar buvo tragiški užsibuvusio vienvaldžio Mao Dzedungo lyderystės pavyzdžiai. Įtvirtinta rotacija leido išvengti netaisomų klaidų ir užtikrino ekonominį šalies augimą. Dabar bus kitaip. Ekonomika jau dabar stoja, problemos milžiniškos, o vietoje naujų idėjų iš naujo lyderio lieka valdyti senasis, vis labiau įtikintis savo neklystamumu.
Dvi savaitės prieš Si vizitą į Maskvą Kinijos Gamtos išteklių ministerija paskelbė žemėlapį, kurį rodė ir komentavo centrinė valstybinė televizija. Žemėlapyje visos Sibiro vietovės iki Baikalo imtinai pažymėtos senais istoriniais kiniškais pavadinimais. Tas žemes iš nusilpusios Čingų dinastijos XIX a. viduryje pagal išprievartautą taikos sutartį perėmė Rusija.
Aršūs Rusijos propagandistai ir griausmingi didžiarusiai politikai visi kaip vienas suskliaudė ausis ir nutylėjo grasinantį priminimą apie istorinę neteisybę, kurią tebejaučia Kinija. Piršosi analogija: jums, rusai, širdį griaužė Sevastopolis Ukrainoje, o mums, kinams, tebegriaužia širdį Baikalas Rusijoje. Niekas iš Maskvos negrasino bombarduoti Pekino, kaip lengva ranka grasina Berlynui, Hagai ar Varšuvai, niekas nesiūlė uždrausti kiniškų prekių ar užsukti dujų kranelį Kinijai. Nurijo tyliai, pripažindami Kinijos teisę į tokį kalbėjimą.
Neiššovusi nė vieno šūvio Kinija pavertė Rusiją savo vasalu. Tarptautinio Baudžiamojo Teismo paskelbtas arešto orderis V. Putinui tebuvo simbolinis aktas, įforminęs Rusijos izoliaciją. Rusijos prezidentas pasitiko Kinijos valdovą kaip gelbėtoją, tačiau šis atvyko tik inspektuoti savo šiaurinių valdų ir asmeniškai apžiūrėti savo vietininko būklės.
Apžiūrėjo tikrai iš arti. Anksčiau lankęsi Vokietijos kancleris ar Prancūzijos prezidentas buvo sodinami anekdotų objektu tapusio superilgo stalo gale ir dėl atstumo susikalbėjo su šeimininku per mikrofoną. Prie Si vasalas sėdėjo per mažytį kavos staliuką. Baimė nepagarbiu elgesiu įžeisti siuzereną pasirodė didesnė už visas kitas baimes.
Įgaliojimas V. Putinui toliau valdyti
Matyt, vasalo būklė nieko gero nežadanti, nes Si neišskrido iš Kremliaus taiką atnešusiu balandžiu.
Neseniai Kinija pasirodė kaip vaisingas tarpininkas, sutaikęs Iraną ir Saudo Arabiją. Nors tikrą darbą atliko Irako ir Omano diplomatai, laurus nusiskynė baigiamojoje stadijoje aktyviai prisijungusi Kinija, taip pakeldama savo prestižą pasaulyje.
Trečią kadenciją pradedančio Si tarptautinį įvaizdį būtų dar labiau sutvirtinęs proveržis link taikos, pasiektas per vizitą Maskvoje. Ne veltui kinai nei patvirtino, nei paneigė žinios apie planuojamą Si skambutį V. Zelenskiui – matyt, buvo rimtų abejonių dėl vasalą Kremliuje apsėdusios karo manijos. Teko pasitenkinti savo viršenybės Rusijoje įtvirtinimu.
Atsisveikindamas Si garsiai pranešė V. Putinui, jog žino apie artėjančius 2024 m. Rusijos prezidento rinkimus ir pareiškė tvirtai tikįs, kad bus perrinktas V. Putinas. Diplomatinėje praktikoje absoliučiai nepriimtina, kad kita šalis aukščiausiu lygiu atvirai skelbtų, ką norėtų matyti rinkimų nugalėtoju. Tai yra kišimasis į lankomos šalies vidaus reikalus ir tos šalies suverenumo pažeidimas. Bet jei suverenumas jau imperatoriaus kišenėje, tai ko varžytis.
Imperatorius neprotingai išsišoko
Atviro palaikymo karui Ukrainoje V. Putinas nesulaukė. Ką reiškia palaikymas, galima matyti per Vakarų lyderių vizitus į Kyjivą, kada atvirai smerkiama invazija, reiškiamas solidarumas su Ukraina ir skelbiama apie humanitarinę pagalbą, apie pagalbą ginklais ir finansais. Iš Si lūpų nieko panašaus apie pritarimą bei paramą Rusijos veiksmams nenuskambėjo. Net atvirai V. Putino pirštas naujas dujotiekis „Sibiro galia -2“ nesulaukė jokio Si komentaro.
Nežiūrint tariamo neutralumo Si vizitas privertė suklusti įžvalgesnius analitikus ir politikus. Jie išvydo toliau formuojamą antivakarietišką sąjungą, į kurią Kinija šalia Irano telkiasi Rusiją. Todėl karas Ukrainoje ima matytis kitomis akimis. V. Putinas šalia Si nuotraukoje daug labiau atvėrė akis negu analitiniai tekstai. Kas dar abejojo, dabar pamatė du sąjungininkus, ir nesvarbu, nori to Si ar nenori. Būtent jo reikalavimu į baigiamąją deklaraciją buvo įrašyta, kad šalių artimi santykiai nereiškia sąjungos ir jų draugystė nėra nukreipta prieš jokią trečią šalį. Šie žodžiai primena dūmų uždangą, kuri tik patvirtina, kad yra ką slėpti.
Dviejų režimų suartėjimo ženklai ypač svarbūs JAV, kur pagrindiniu strateginiu priešininku laikoma Kinija, o Rusija tėra rūpesčius keliantis, bet ekonomiškai silpnas chuliganas. Kai Kinija ima į savo orbitą Rusiją, karas Ukrainoje virsta netiesioginiu karu prieš Kinijos dominavimą.
Gelbėdamas padėtį, Si tik spėjęs grįžti namo pakvietė valstybinio vizito Ispanijos premjerą Pedro Sanchezą. Valstybinis vizitas rengiamas skubiai, po savaitės, nors paprastai tokio rango priėmimas rengiamas pusmetį ir ilgiau.
Draugui Si reikia kuo greičiau apraminti ES, kad ši netikėtų blogomis Pekino užmačiomis. Ispanija pasirinkta, nes nuo liepos 1 d. perima pirmininkavimą ES. Kuo labiau suderintos Europos ir JAV pozicijos, tuo liūdniau Kinijai, kuri supranta nesanti pajėgi įveikti sutelkto atsparumo.
Totalitarinis pasaulis puola demokratinę pasaulio tvarką. Apginti ją darosi absoliučiai kiekvienos demokratinės valstybės saugumo interesas. Ne veltui Si vizito į Maskvą metu Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kišida apsilankė Indijoje, su kuria Kinija labai nesutaria, o iš ten F. Kišida pasuko į Rytų Europą, sėdo į traukinį ir po 10 valandų kelionės spaudė ranką V. Zelenskiui Kyjive. Toks buvo demokratinės Azijos flagmano pranešimas Pekinui.
Status quo
Si vizitas patvirtino ir prieš tai aiškią tiesą. Kiniją tenkina dabartinė padėtis Rusijoje, iš kurios ji semiasi naudos. Pekinui nenaudinga nei pergalinga ir pasipūtusi Maskva, nei pralaimėjusi ir į ragą suvaryta Rusija, kuri tada gali tapti nevaldoma.
Pasitikrinta, kad V. Putinas deramai rūpinsis Kinijos interesais, todėl Si toliau palaikys jo gyvavimą, neleisdamas visai nusistagaruoti, kartu atsargia pagalba prilaikydamas paviršiuje plūduriuojančią apsilpusią Rusiją, kad ši nenugrimztų į chaosą.
Jį, beje, vienu ypu sukeltų branduolinio ginklo panaudojimas, todėl, manyčiau, po šito vizito dar labiau sumažėjo tikimybė, kad V. Putinas žengtų tokį naikinamą ir savižudišką žingsnį. Per vizitą įsitikinome, kad Kinija imasi lėtai virškinti Rusiją. Ryjamas grobis neturi per daug spurdėti ir kiniškas drakonas valdo svertus užkardymui. Už leidimą išlikti valdžioje V. Putinas padarys viską, ko iš jo reikalaujama.