Jūsų tinklapyje (www.thetruemayhem.com), oficialioje grupės biografijoje, su išsamiomis detalėmis aprašytos įvairios makabriškos istorijos, į kurias buvo patekę „Mayhem“ nariai. Ar blogis yra pagrindinė grupės varomoji jėga? Ar jūsų požiūris labiau artimas grupės „Venom“ (vieni „black metal“ pradininkų – red.) humoristiniam požiūriui į satanistinį įvaizdį?

Savaime suprantama, satanizmas nėra grupės varomoji jėga, tame nebūtų jokios prasmės. Tačiau nenuginčijamas faktas, kad „Mayhem“ istorijoje pasitaikė nukrypimų į labai keistą pusę. Žinoma, tai niekaip nesusiję su muzika ir dabartine grupės sudėtimi, tai tik praeities šešėlis.

Kai kurie Skandinavijos „black metal“ scenos atstovai (pvz. „Dimmu Borgir“) iš labai gilaus „undergroundo“ tapo artimesni „mainstreamui“. Kokia tavo nuomonė apie tai? Ar perskyra tarp „tikro“ undergroundinio“ „black metal“ ir komerciškesnių grupių tau atrodo svarbi?

Man netrukdo grupės, kurios lieka ištikimos sau ir groja tai, kas joms patinka. Taip ir turėtų būti. Kas liečia pačią „black metal“ sąvoką – jos apibrėžimas pasidarė labai platus. Tai tapo mada, srove kurioje yra grupių tvirtinančių esą jie groją „black metal“, tačiau iš tiesų taip nėra. Visa tai išeina iš racionalaus suvokimo ribų. Žiniasklaidos sukurtas („black metal“) įvaizdis man panašesnis į sukruštą cirką nei į „black metal“ esmę.

Jei kalbėti apie komercinę pusę, tai, tiesą sakant, niekados nemaniau, kad „black metal“ taps toks populiarus.

Ar, prieš planuodami koncertą Lietuvoje, turėjote kokios nors informacijos apie šalį ir jos muzikinę sceną?

Nelabai. Žinojau, kad didžiausias miestas Vilnius, bet tai turbūt viskas. Nekantrauju atvažiuoti į jūsų šalį, „įsiurbti“ aplinkos ir kultūrinio aspekto. Tai reiškia vietinį alkoholį, cha cha. Taip pat esu įsitikinęs, kad pas jus yra tikrai gerų „black metal“ grupių. Be to bus įdomu susitikti su savo fanais.

Mėgsti tik ekstremalų metalą ar taip pat klausaisi ir kitų stilių muzikos?

Mėgstu įvairią muziką, jei tik ji gera. Tai priklauso nuo mano nuotaikos.

Kokia tavo nuomonė apie dabartinį „mainstreamą“ (jei, aišku, turi tokią nuomonę) – Britney Spears, „The White Stripes“, „Linkin‘ Park“, „The Darkness“, etc.?

O kas nenorėtų nepadoriai išnaudoti Britney, hah? Aš norėčiau! Kas liečia „The White Stripes“ ir „The Darkness“, man tai atrodo pakankamai smagu. „The Darkness“ - tai kažkas panašaus į NWOBHM („New Wave Of British Heavy Metal“ – metalo muzikos pakilimas Britanijoje devintojo dešimtmečio pradžioje – red.) grupę, cha cha.

Skandinavijos (ypač – Švedijos ir Norvegijos) scena neabejotinai yra įtakinga ekstremalaus metalo pasaulyje. Kuo skiriasi Norvegija ir Švedija?

Švedai žymiai labiau mėgsta „death metal“, tuo tarpu norvegai labiau pripažįsta „black“ metalinę pusę.

Ar įvaizdis („korpspeintas“ (lavoniškas grimas), oda, spygliai, t.t.) vis dar esmiškai svarbus „black metal“ muzikai?

Taip, aš manau, kad tai labai svarbu. Pas mus „korpspeintą“ naudoja tik Maniacas, mūsų vokalistas. Nes jis tarsi „Mayhem“ veidas ant scenos. O spyglius ir kulkų diržus įvaizdžiui labiausiai naudoju aš. Tai mano stilius, nes esu seno „thrash metal“ ir visos su tuo susijusios simbolikos fanas.

Ko tikitės iš koncerto Vilniuje?

Aš tikrai laukiu šio koncerto. Tiesa, turėjome šokių tokių problemų su savo turo autobusu. Visų pirma atrodė, kad jis per ilgas, bet žinau, kad ši problema jau išspręsta.

Ar publika gali tikėtis kokio nors lavonų bjaurojimo? Kaip „Gorgoroth“ skandalas (šios grupės satanistinis šou sukėlė katalikų pasipiktinimą – red.) Lenkijoje paveikė jūsų koncertinį šou?

Kas liečia bjaurojimą – nežinau, viskas priklauso nuo koncerto Lietuvoje organizatoriaus. Nuo jo priklauso, ar bus parūpintos liūdnai pagarsėjusios kiaulių galvos, cha cha. Pamatysime. Jei kalbėti apie „Gorgoroth“ koncertą Lenkijoje – mes nesijaučiame įpareigoti juos „perspjauti“. Nesame kažkieno pasekėjai, turime savo kelią.

Ar labai vargina koncertiniai turai? Kaip tai įtakoja santykius tarp grupės narių?

Koncertinis turas - tai pragaras. Sunku suskaičiuoti, kiek kartų mes norėjome vienas kitą nužudyti turo autobuse. Bet taip jau yra. Keturios stiprios ir visiškai skirtingos asmenybės šešias savaites gyvena po tuo pačiu stogu. Pamirškit apie „Big Brother“ (realybės šou – red.). Aš džiaugiuosi, kad dabar turime normalią aptarnaujančią komandą. Tai šiek tiek sumažina stresą. Aptarnaujantis personalas ir geras autobusas turą paverčia pakenčiamu. Ar jūs gerianti grupė? Jei taip, tuomet kokiems gėrimams teikiate pirmenybę?

Taip, manau, kad mus galima pavadinti geriančia grupe. Iš stipriųjų gėrimų pirmenybę teikiu „Jagermeister“, viskiams, „Underberg“, etc. Prieš pasirodymus dažniausiai geriame vietinį alų, parūpintą organizatorių. Taip pat vyną įtampos sumažinimui. Žinau, kad Maniacas yra pamišęs dėl „Fernet Brannca“.

Tavo nuomonė apie krikščionybę? Ar vertini ją kaip priešą, ar tiesiog kaip seną pajuokos objektą?

Kaip seną pajuokos objektą. Rimtai. Aš neįžvelgiu krikščionybėje jokios grėsmės. Į ją žvelgiu kaip į savotiškai atspindinčią bejėgišką ir nenaudingą žmonijos pusę. Iš tiesų tai apgailėtina. Laikau save esančiu aukščiau įvairių netikrų dvasinių įtakų. Nemanau, kad jos yra svarbios.