„Apie šiuos metus kalba neina. Jokių ekstra gelbėjimų nebus, nes biudžete nėra lėšų. Labai gaila, kad šiais metais socialinio būsto laukiantys žmonės negaus to, ko tikėjosi“, – po pasitarimo kalbėjo aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.
Jo teigimu, rengiamas modelis turėtų būti daugialypis ir tikti ne tik didiesiems šalies miestams, bet ir mažoms gyvenvietėms.
„Pagal pačią socialinio būsto filosofiją turėtų būti žmonių integracija. Socialiai remtini žmonės nėra asocialūs, tai yra, pavyzdžiui, daugiavaikės šeimos, kurios gyvenime susidūrė su laikinais trūkumais. Pagal tarptautinę praktiką, socialiai remtinų žmonių (rajone, name – DELFI) turėtų būti iki 20 proc.“, – kalbėjo aplinkos ministras, pabrėždamas, kad šios praktikos bus laikomasi ir Lietuvoje.
Premjeras Andrius Kubilius taip pat buvo lakoniškas šiuo klausimu: „Nėra pinigų, planas gražus, bet vis tiek reikia pinigų, o viskas iki mūsų jau yra išnaudota“.
Šiemet socialinio būsto programai biudžete buvo numatyta apie 70 mln. Lt, tačiau po Vyriausybės biudžeto apkarpymo liko apie 14,8 mln. Lt.
Vilniaus miesto meras Vilius Navickas po pasitarimo taip pat pripažino, kad šiemet pinigų socialinio būsto pirkimui nėra. Jo teigimu, per šiuos metus nepasiturintiems gyventojams žadama pasiūlyti apie 200 būstų.
„Šiemet be to, ką mes pastatėme ir išdalinome, daugiau socialinių būstų nebus“, – sakė sostinės meras.
Jis pripažino palaikantis idėją, kad jau pastatytą socialinį būstą būtų galima pirkti, jeigu tik tam būtų pakankamai lėšų.
Pirkti neturint pinigų
LNTPA valdybos narys ir NT bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis pripažino trečiadienį išgirdęs neigiamą atsakymą, tačiau neprarado vilties ir žada toliau dirbti, kad tiek verslas, tiek šalies ekonomika pajudėtų iš sąstingio.
„Numatyta sukurti darbo grupę ir ieškoti tokio modelio, kai neturint pinigų būtų galima kažką nupirkti. Vis tik reikėtų būti realistais ir pasakyti, kad jeigu nėra pinigų, tai, matyt, to būsto ir nebus. Nesinorėtų būti pesimistu ir sakyti, kad jo niekada nebus, dirbsime darbo grupėje, ieškosime įvairių sprendimų“, – kalbėjo jis.
LNTPA valdybos nario teigimu, siūlomoje socialinio būsto programoje buvo numatyta pritraukti pinigus iš komercinių bankų, su kuriais buvo sutarta dėl nedidelių 3-4 proc. metinių paskolos palūkanų.
„Paskolą turėtų imti savivaldybės. Mes pirmiausiai turime priimti politinį sprendimą, kurio tikėjomės šiandien, bet jūs puikiai žinote, kad šiandien nepavyko susitarti. Jeigu šiandien atvirai sakoma, kad biudžete pinigų nėra, jeigu jų nėra, tai reiškia, kad nėra. Net jeigu mes sutariame, kad programą finansuos komerciniai bankai, tai nereiškia, kad visai nieko nereikės mokėti, šiek tiek vis tiek reikia“, – kalbėjo A. Avulis.
Asociacija buvo siūliusi, kad maždaug 800 jau pastatytų būstų valstybė išpirktų per dešimt metų.
„Mūsų iniciatyva ir tikslas siūlyti įvairias programas, kad pradėtų judėti šiuo metu stovintis verslas, nes kol jis nejudės, tol biudžete pinigų nebus. (...) Jeigu tu esi viduryje ežero, gali rėkti kiek nori, bet geriau plaukti, jei plauksi, tai tu išplauksi, o jei tik šauksiesi pagalbos, didesnė tikimybė, kad niekas neišgelbės, tai aš siūlau plaukti“, – apie būtinybę išjudinti šalies ekonomiką kalbėjo A. Avulis.
Šiuo metu Lietuvoje socialinio būsto laukia per 20 tūkst. žmonių, o vien Vilniuje laukiančiųjų yra apie 5 tūkst.
