1 būdas – taupyti pinigus

Taupyti būstui teks labai ilgai, rašo building.lv. Lyginant vidutinį atlyginimą su nekilnojamojo turto kainomis rezultatas nedžiugina. Savo bute žmogus nori gyventi jau dabar, o taikant šį metodą tai nėra realu. Todėl pereikime prie antro būdo.

2 būdas – pasiskolinti pinigų iš banko

Tokiu atveju žmogus gauna butą iš karto, kai tik užpildo visus reikalingus dokumentus. Tačiau šis metodas taip pat turi trūkumų. Visų pirma, butas kainuos brangiau, nes reikės mokėti bankui procentus. Be to, hipotekos kreditas daugumai sukelia diskomfortą – žmonės nesijaučia užtikrinti dėl ateities, negali mėgautis gyvenimu naujame bute, nes visą laiką egzistuoja rizika jo netekti. Kai kurie žmonės jaučiasi pririšti prie kredito, nes mokėti jį reikia 10 – 40 metų.

3 būdas – butų keitimas

Šis metodas tiks tiems, kas jau turi būstą. Didesnio ploto butą galima iškeisti į du mažesnius butus ir kiekvienas šeimos narys gaus po atskirą būstą. Šis būdas idealiai tinka žmonėms, kurių santykiai geri ir kurie sugeba susitarti be pykčio. Keičiant vieną butą į du, vienas iš jų gali būti miesto pakraštyje arba turėti trūkumų, todėl reikia iš karto aptarti, kas gaus geresnį variantą, kad vėliau nebūtų pretenzijų.

4 būdas – ištekėti arba vesti

Šis metodas reikalauja mažiau laiko ir lėšų, tačiau tinka ne visiems. Renkantis potencialų (-ią) partnerį (-ę), pernelyg didelis susidomėjimas jo (-jos) gyvenamuoju plotu gali trukdyti. Vargu ar kam patiktų būti vertinamu ne už geras savybes, o už tai, kad turi nekilnojamojo turto. Nors šis būdas gali tikti tik tiems, kas dar nesukūrė šeimos, visgi jis gali būti traktuojamas kaip būsto problemos sprendimas. Tačiau jei žmogus savo bute nori gyventi vienas, šis būsto įsigijimo metodas nėra tinkamas.

5 būdas – rasti darbą su tarnybiniu butu

Šis variantas pats sudėtingiausias, be to, problema išsprendžiama tik trumpam laikui. Pavyzdžiui, kiemsargis gali gauti tarnybinį butą, tačiau pakeitęs darbą jis jo neteks. Žinojimas, jog negali būti užtikrintas, kad liksi savo bute sukelia diskomfortą ir problemas.

6 būdas – prižiūrėti vienišą pensininką (-ę)

Ne paslaptis, kad vienišas pensininkas (-ė) po mirties savo butą gali palikti žmogui, kuris juo (-ja) rūpinosi ir padėjo paskutiniaisiais gyvenimo metais. Šis būsto įsigijimo metodas nėra pats patikimiausias, tačiau padėti pensininkams galima ir be savanaudiškų tikslų.

Paprastai pagyvenę žmonės nenori palikti savo buto valstybei ir su džiaugsmu palieka jį savo geradariui (-ei). Visgi gali paaiškėti, kad pensininkas nėra visiškai vienišas – gali atsirasti jo (jos) giminaičių, pretenduojančių į gyvenamąjį plotą. Tokiu atveju jūs vis tiek neliksite tuščiomis rankomis, nes jausite pasitenkinimą dėl atlikto gero darbo, todėl šį metodą verta prisiminti ne tik ieškant buto, bet ir ieškant galimybių padėti žmonėms.

7 būdas – „įjungti žemesnę pavarą“

Šis metodas labai populiarus Vakaruose ir jį kasmet renkasi vis daugiau žmonių. Jis padeda ne tik atsikratyti būsto paieškos problemų – tai visiškai kitoks gyvenimo būdas, kuriam ne visi gali būti pasirengę. „Žemesnės pavaros įjungimo“ (angl. „downshifting“) metodo esmė – mesti darbą, pamiršti apie materialinių gėrybių kaupimą ir gyventi savo ir savo artimųjų labui, darant tai, kas šauna į galvą.

Tokie žmonės išvažiuoja iš didelių miestų į kaimą, tvarko ūkį ir džiaugiasi, kad nebereikia gyventi įtemptu miesto ritmu. Pieš renkantis šį gyvenimo būdą, reikia įsitikinti, ar tai nepakenks artimųjų sveikatai ir ar tai nesutrukdys jų planų. Tačiau šiuo metodu gyvenamojo ploto klausimą galima išspręsti visam laikui, nes namą kaime galima nusipirkti už priimtiną kainą.

Ieškant gyvenamojo būsto svarbu nepamiršti, kad nekilnojamasis turtas neturi tapti vieninteliu tikslu. Tai tik būdas siekti kitų svarbių tikslų – laimės ar tiesiog ramaus gyvenimo, nesijaudinant dėl būsto problemų.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją