Tiesa, ambicingus investicinius projektus pristato dauguma Lietuvos miestų. Tačiau daugeliu atveju sėkmingu jų įgyvendinimu įtikėti trukdo akivaizdus ne tik darnios plėtros, bet, kartais atrodo, ir apskritai jokios strategijos nebuvimas. Druskininkai kol kas išlieka malonia išimtimi.
Siekia tapti tarptautiniu kurortu
Be Druskininkų šiuo metu kurorto statusą turi Birštonas, Neringa ir Palanga (su prie jos prijungta Šventosios gyvenviete). Kurortinės teritorijos statusai suteikti Anykščiams bei Ignalinai, Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijai, Trakams bei Zarasams. Teigiama, kad tai padeda miestams ar teritorijoms pritraukti daugiau investicijų, skatinti turizmą. Ir nors šie tikslai paprastai nurodomi kaip pagrindiniai, kurortinio miesto statusas pirmiausia turėtų įpareigoti jų valdžią plėtoti darnios plėtros strategiją visuose lygmenyse – tiek urbanistinės plėtros, tiek socialiniame.
Tai, kad vien kurorto statuso nepakanka, aiškiai parodo susiklosčiusi situacija šiuo statusu besipuikuojančiuose miestuose. Verslininkai, linkę investuoti būtent Druskininkuose, mus tikino, jog, lyginant su kitais kurortais, racionaliai vykdoma miesto plėtra žadina tikėjimą tiek sėkminga miesto ateitimi, tiek verslo perspektyvomis. Tuo tarpu padėtis kituose šalies kurortuose, optimizmo neįkvepia.
Druskininkuose nekilnojamojo turto projektą „Saulės sonata“ vystančios bendrovės „Prime Real Estate“ generalinis direktorius Rimvydas Baranauskas „City24.lt” sakė, kad apsispręsti, kurį iš Lietuvos kurortų pasirinkti elitinio antrųjų namų komplekso realizavimui nebuvo sunku.
„Nors Palanga ir Šventoji turi jūrą ir yra apipintos sentimentų, šiuose kurortuose perspektyvų nematau. Tuo tarpu Druskininkus matau kaip regioninį kurortą, pritraukiantį poilsiautojus 500–1000 km atstumu, nes analogų šiam miestui aplinkui nėra, ir jis sėkmingai konkuruos su Vokietijos, Čekijos, ir panašiais kurortais“, - kalbėjo R. Baranauskas. Verslininko teigimu, Druskininkai pasirinko vienintelį teisingą kelią - atsikratyti sanatorinio kurorto įvaizdžio, akcentuoti paslaugų multikompleksiškumą – ir tuo keliu sėkmingai juda pirmyn.
Kokią miesto ateities viziją mato jo meras? „Druskininkai – modernus ir savitas tarptautinis kurortas, teikiantis aukštos kokybės sveikatinimo, turizmo, rekreacijos paslaugas bei užtikrinantis aukštą gyvenimo kokybę“, - miesto viziją pristatė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
Klausiamas, kas konkrečiai laiduoja šios drąsios idėjos įgyvendinimą, patikino, jog 2008 m. kovo mėn. patvirtintas Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrasis planas užtikrina šio kurorto išskirtinumą – turizmo rinkai palanki geografinė padėtis, didelis gamtinis ir kultūrinis potencialas, patrauklios turizmo srities paslaugų kainos ir gera jų kokybė. Jei pavyks įgyvendinti planus, Druskininkai taps traukos centru ne tik lietuviams, bet ir svečiams iš kaimyninių šalių. Tačiau pirmiausia dedamos pastangos atsikratyti sanatorinio kurorto, į kurį sveikatos atgauti plūsta tik pasiligoję žmonės, įvaizdžio.
Tačiau, tai jokiu būdu nereiškia, jog atvykę poilsiauti į Druskininkus ilgainiui nebegalėsime mėgautis purvo voniomis, povandeniniais masažais ar kitomis maloniomis ir pamėgtomis procedūromis. „Kurortas turi gilias sveikatingumo tradicijas, kurias sudaro gausūs kurorto gydomieji – mineralinio vandens ir gydomųjų durpių - ištekliai, galintys patenkinti didžiulius sveikatingumo ir kurorto plėtros poreikius. Šių išteklių pagrindą sudaro turtingi vidaus vandenys ir rekreaciniai miškai. Druskininkų savivaldybės strateginiame plane šių tradicijų tąsa – pagrindinis uždavinys“, - „City24.lt” patikino kurorto meras Ričardas Malinauskas.
Slidinėjimo centras – tarp geriausių Europoje
Nepaisant vis prastėjančių prognozių šalies ekonomikai, Druskininkų savivaldybė dėmesį sutelkė į aktyvaus poilsio paslaugų plėtrą: ketinama įrengti slidinėjimo trasas, naują kultūros, konferencijų ir viešbučio kompleksą, rekonstruoti oro uostą, statyti tiltą per Nemuną. „City24.lt” mero teiravosi, ar ekonomikos lėtėjimas neprivers koreguoti ambicingų planų.
„Rizika, be abejo, yra visuomet. Ji egzistuoja net ir tuomet, kai situacijai rinkoje apibūdinti netaikytini žodžiai „sąstingis“, „krizė“, „nuosmukis“ ir panašūs į juos. Dar 2000-aisiais, kuomet buvo pradėta „gaivinti“ Druskininkų kaip kurorto veikla, daug sprendimų buvo vadinami rizikingais ir netgi - labai rizikingais. Tačiau rezultatas akivaizdus – pasverta, įvertinta ir alternatyvomis apsaugota rizika pasiteisino. Todėl tikime, kad ta pati taktika bus efektyvi ir ateityje“, - sakė Druskininkų meras. Jis pridūrė, jog miesto valdžia yra numačiusi alternatyvius sprendimus, jeigu viena ar kita plėtros plano dalis būtų laikinai sustabdyta. „Tačiau, pirmiausia, esame pozityviai nusiteikę“, - tvirtina meras.
Investuotojai kviečiami prisidėti prie daugiafunkcinio kalnų slidinėjimo centro statybos, pvz., įrengiant šalia numatytą viešbutį ir kitus komercinius objektus. Laukiama iniciatyvų, padėsiančių išnaudoti vandens telkinių privalumus bei dviračių ir pėsčiųjų takus. Druskininkams, mero manymu, dar trūksta žirgyno. Čia atsiras erdvės ir motosportui, atnaujinus Druskininkų aerodromą - ir aviacijos sportui bei su juo susijusioms pramogoms.
Jau artimiausiu metu šalia sanatorijų ir Druskininkų vandens pramogų parko, turi atsirasti du stambūs traukos centrai: Sportininkų rengimo ir reabilitacijos centras (kurio įgyvendinimu rūpinasi Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir, kuriam jau skirta 10,9 mln. Lt iš Valstybės investicijų programos) ir pačios savivaldybės projektas - visus metus veiksiantis daugiafunkcinis kalnų slidinėjimo centras (numatoma bendra projekto vertė – 154 mln. Lt).
Jau projektuojamas slidinėjimo centras kurorto svečiams galės pasiūlyti ne tik uždaras 400 m slidinėjimo trasas, ledo areną ir ledrogių (bobslėjaus – red. past.) trasas, bet visą paslaugų kompleksą su teniso kortais, riedučių ir dviračių trasomis, mokyklėlę pradedantiesiems slidinėtojams, nuomos punktus inventoriui ir aprangai, laipynių atrakcionus ir t. t. „Pagal techninę charakteristiką ši slidinėjimo trasa taptų viena geriausių Europoje. Pavyzdžiui, planuojamos slidinėjimo trasos ilgis Druskininkuose yra 400 m, kai tuo tarpu daugumos Europos dengtų slidinėjimo trasų – 330-370 m. Artimiausias panašaus lygio objektas yra tik Vokietijoje“, - pastebi meras.
Tikimasi, kad slidinėjimo trasos pritrauks turistus iš viso aplinkinio regiono – Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ir netgi iš Maskvos.
Kaip ir Vandens pramogų parko atveju, projektas bus įgyvendinamas taikant valdžios ir privačiojo sektoriaus partnerystę. Viešųjų lėšų dalį rengiamasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalinių bei savivaldybės biudžetų ir programų. Privataus kapitalo investicijos numatomos viešbučiui šalia slidinėjimo trasų, įrengiant erdves įvairiems komerciniams objektams: parduotuvėms, barams, restoranams, nuomos punktams. Planuojama, kad pirmuosius savo lankytojus slidinėjimo trasos galės priimti jau 2010 m. pabaigoje.
Pagaliau Vyriausybė perdavė Druskininkų savivaldybei iki šiol profsąjungoms priklausiusį ir per 18 nepriklausomybės metų visiškai nustekentą buvusios didžiausios Druskininkuose Nemuno sanatorijos turtą su vienintele tokio dydžio koncertų sale ir istoriniu Karolio Dineikos sveikatingumo parku.
Savivaldybė jau paskelbė viešųjų pirkimų konkursą koncertų salės rekonstrukcijos projektavimo darbams. Numatoma, kad dviejų aukštų pastate įsikurs 2 kino salės, bendrai talpinsiančios daugiau kaip 300 žiūrovų ir apie 900 vietų koncertų salė. Preliminari projekto vertė – 10 mln. Lt.
Istorinio K. Dineikos parko ir kitų parkų miesto centrinėje dalyje sutvarkymui artimiausiu metu numatoma skirti apie 12 mln. Lt.
Netoli Druskininkų esančiame Kamorūnų kaime privati bendrovė „Dzūkijos golfas“ jau pradėjo 10 mln. Lt vertės golfo aikštyno įrengimą. Aikštynas kuriamas 60 ha vaizdingame žemės sklype su Dzūkijai būdingais smėlynais, pušynais ir per jį tekančiu Vilkės upeliu. Beje, šio projekto autorius – jaunas architektas iš Švedijos, Johan Benestam, kuris išgarsėjo pastatęs garsaus Amerikos multimilijonieriaus Donaldo Trumpo golfo klubą Niudžersyje. Darbus tikimasi baigti 2009 m. pavasarį. Tai bus trečiasis golfo aikštynas Lietuvoje.
Infrastruktūrą plėsti skatina užsieniečiai
Numatomas įspūdingas turistų srauto augimas neišvengiamai verčia investuoti į miesto infrastruktūrą, pritaikant ją didėjantiems transporto srautams.
Oficialiais Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro duomenimis, vidutinė metinė bendro turistų skaičiaus augimo dinamika jau nuo 2002 m. kasmet viršija 20 proc. Paskutiniu metu pastebimas didelis svečių iš užsienio susidomėjimas kurortu: 2007 m. svečių iš užsienio skaičius padidėjo 34 proc.
„Didelė ir vis didėjanti kurorto svečių dalis keliauja gana didelį atstumą, kurį patogiausia būtų įveikti lėktuvu. Ypač skundžiasi atvykstantieji iš Vakarų Europos, nes būtent jiems tenka įveikti prastus Lenkijos kelius. Tai nepatogu bei mažina Druskininkų tarptautinį patrauklumą ir konkurencingumą“, - pastebėjimais dalinosi miesto meras R. Malinauskas.
Todėl imtasi iniciatyvos atnaujinti prieš kelis dešimtmečius sėkmingai eksploatuotą, o šiuo metu tik mėgėjų reikmėms naudojamą Druskininkų aerodromą. Baigus atnaujinimo darbus čia galės leistis iki 30 tonų ir iki 70 vietų turbopropeleriniai lėktuvai. Druskininkai bus lengvai ir greitai pasiekiami visiems ne tik kaimyninių, bet ir tolimesnių Europos Sąjungos ir kitų šalių turistams.
Numatoma Druskininkų aerodromo atnaujinimo vertė - apie 17 mln. Lt. Šiuo metu jau gautas finansavimas projektavimo darbams pradėti (300 tūkst. Lt iš nacionalinių paramos programų, o 75 tūkst. Lt prisidėjo pati Druskininkų savivaldybė), vykdomi projektavimo darbų paslaugos pirkimai.
Kitas miestui reikšmingas projektas - Tilto per Nemuno upę statyba.
Didžioji miesto dalis ir turistų paslaugų objektai išsidėstę dešiniajame Nemuno krante, centrinėje jo dalyje. Vienintelis esamas tiltas verčia vykstančiuosius iš kairiojo Nemuno kranto į miesto centrą daryti 5 km lanką. Todėl pagrindinis kurorto „gyvenimas“ vyksta dešiniajame krante, o kairysis yra „apmiręs“. Tačiau būtent kairiajame Nemuno krante projektuojamas naujasis kalnų slidinėjimo centras, galėsiantis vienu metu priimti 500 lankytojų.
Naujasis tiltas sujungs kairįjį Nemuno krantą tiesiogiai su miesto centru, o tuo pačiu ir didžiausius aktyvaus poilsio paslaugų objektus – Vandens pramogų parką ir Uždarą kalnų slidinėjimo kompleksą. Naujojo tilto dėka abu didžiausi traukos objektai bus pasiekiami pėsčiomis. Tai, mero manymu, ašyje esantis Vandens pramogų parkas ir Kalnų slidinėjimo centras, sudarys palankias sąlygas verslo, ypač smulkaus ir vidutinio, vystymui.
Projekto metu bus ne tik pastatytas 190 m ilgio ir 13 m pločio automobilių tiltas, bet ir sutvarkyti privažiavimo keliai, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės šalia tilto, nutiesti dviračių bei pėsčiųjų takai, sujungiantys miesto centrą su tarptautine dviračių trasa Euro Vela 11.
Visa projekto vertė – 30 mln. Lt. Projekto dokumentacijai parengti panaudota 345 tūkst. Lt PHARE PPF lėšų ir 100 tūkst. Lt savivaldybės biudžeto lėšų. Tilto statybos darbai jau pradėti. Visų laikų garsiausio lietuvių dailininko ir kompozitoriaus M.K.Čiurlionio miestas Druskininkai jau dabar apdovanojami tokiais epitetais, kaip savaitgalio poilsio sostinė, mat čia dienai kitai atsikvėpti traukia nemažai Lietuvos didmiesčių gyventojų, ypač vilniečių. O kultūros renginiai - kaip tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“, festivalis „Muzika be sienų“ ir pan. - miestui suteikia ne tik inteligencijos, bet ir apgaubia jį romantiškumo aura. Reikia tikėtis, kad pavykus sėkmingai įgyvendinti numatytus projektus, kurortas taps tikra „romantikos sostine“ ne tik lietuviams, bet bus patrauklus ir lengvai bei patogiai pasiekiamas visiems, trokštantiems atgauti fizinę bei dvasinę pusiausvyrą.
Trumpa Druskininkų miesto istorija:
Dabartinio miesto ir jo apylinkių teritorijoje aptikta mezolito ir neolito archeologinių radinių - akmeninių kirvukų, titnago dirbinių, keramikos liekanų. Kurorto istorijos tyrinėtojai mano, kad jau XIII a. Nemuno ir Ratnyčios upių santakoje stovėjusi gynybinė pilis.
Pirmas iki šiol žinomas rašytinis šaltinis, minintis Druskininkus, yra Lietuvos Metrika.
Druskininkas, tai - asmuo, vertęsis druskos gavyba, pardavimu, pristatymu, tad vietovės vardas yra glaudžiai susijęs su druska. Nuo senovės čia tryško mineralinių druskų turinčios versmės.
Šaltinių gydomąja galia pirmieji įsitikino vietiniai kaimiečiai. Jie pastebėjo, kad pabraidžiojus po kai kuriuos Panemunės šaltinius greičiau išgyja žaizdotos kojos. Dėl to apie XVII-XIX a. pr. apsukresni druskininkiečiai pradėjo „gydymo“ verslus. XVIII a. ypač išgarsėjo liaudies gydytojų Sūručių (Sūrmiečių, Suraučių) dinastija.
1789 m. Druskininkais susidomėjo ir vietovę aplankė Lietuvos ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. Apie 1790 m. jo įsakymu rūmų gydytojas pradėjo tirti Druskininkų mineralinio vandens gydomąsias savybes ir 1794 m. birželio 20 d. dekretu Druskininkus paskelbė gydomąja vietove.
Tačiau tikru kurortu Druskininkai tapo po profesoriaus I. Fonbergo 1835 m. išspausdintų Druskininkų šaltinių mineralinio vandens cheminės sudėties tyrimų.
Pateikus duomenis carui Nikolajui I, gautas leidimas vystyti Druskininkuose kurortą, nors neoficialiai mineralinės ir purvo vonios jau veikė nuo šimtmečio pradžios. 1838 m. pastatyta 14 vonių gydykla, kuri 1840-1841 m. praplėsta iki 50 vietų. Šią gydyklą 1894 m. sunaikino gaisras. Po gaisro buvo pastatyta dar didesnė mūrinė balneologinė 150 vietų gydykla. 1841 m. įsteigta Druskininkų Gydytojų draugija, kurios tikslas buvo gerinti ir plėsti Druskininkuose kurortinį gydymą.
Per Pirmąjį Pasaulinį karą Druskininkai labai nukentėjo. Nors 1923 m. pavasarį oficialiai atidarytas pirmas kurortinis sezonas po karo, tačiau kurortas atkurtas tik 1930 metais, iniciatyvą perėmus Lenkijos krašto bankui: padaryta keletą naujų gręžtinių šaltinių, sparčiai augo besigydančiųjų skaičius, pastatyta daug naujų vilų.
1924-1939 m. buvo ypač populiarus gydytojos E. Levickos gydymo saule, oru ir judėjimu parkas (Zaklad lecznicznego stosowania slonca, powietrza i ruchu). Parke veikė vyrų, moterų ir vaikų sektoriai.
Sovietmečiu kurorto infrastruktūra buvo pritaikyta masiniam SSSR žmonių gydymui. Tuo metu veikė 10 sanatorijų, buvo pastatytos mineralinio vandens ir gydomojo purvo bei fizioterapijos gydyklos, per metus ilsėdavosi apie 400 000 žmonių.
Druskininkus garsina ne tik unikalios gamtos versmės, bet ir pasaulinę šlovę pelnę menininkai. Čia kūrė dailininkas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis , gimė įžymus skulptorius modernistas Žakas Lipšicas (Jacąues Lipchitz).
