Kiti naują konkurentą vadina tiesiog išsišokėliu, kuris bus bankų nokautuotas vos tik paprašys kredito. „Verslo vartų“ žiniomis, pagrindinis „Semos projekto“ plėtotojas yra Rusijos privatus kapitalas.
Parėjusios svaitės pabaigoje Panevėžio miesto savivaldybės tarybos kolegijai buvo pristatytas bankrutavusios „Semos“ bendrovės teritorijos sutvarkymo detalusis planas ir jo maketas. Kaip informavo Statinių projektavimo biuro direktorius Raimundas Pilkauskas, projekto plėtotojas bendrovė „Paninvest“ Panevėžio centrinėje dalyje planuoja statyti gyvenamuosius namus ir komercinės paskirties pastatus. Pati teritorija būtų paversta tikrų tikriausia rekreacine ir turizmo zona.
„Numatoma, kad čia atsiras du gyvenamieji namai su požemine automobilių aikštele, nedidelis viešbutis, mažos parduotuvės – vadinamieji „butikai“, sporto ir pramogų kompleksas. Palei Nevėžį turėtų būti palikta žalioji juosta, prieinama visiems norintiesiems, – pasakojo R.Pilkauskas. – Verslininkų parengtą detalųjį planą spalio 30 dieną dar turėtų patvirtinti Savivaldybės taryba.“
Investuotojai skelbia, kad pasiryžę investuoti nuo 150 milijonų iki 200 milijonų litų. Jie taip pat nurodo ir galimą statybų pradžia – jos būtų pradėtos jau kitų metų vasarą arba rudenį.
Atrodo, kad tai, ko laukė daugelis panevėžiečių, jau prasidėjo – buvusios spirito varyklos monstras netrukus bus nugriautas, o jo vietoje investuotojai miestui pastatys gyvenamųjų namų ir paslaugų centro kvartalą. Nuo pat „Semos“ bankroto pradžios 2005 metais mažai kas abejojo, kad pirkėjai varžysis ne dėl pastatų ar įrenginių, o dėl idealiai daugiabučių gyvenamųjų namų statybai tinkamo 2,13 hektaro sklypo Panevėžio centre.
„Visi supranta, kad plėtoti pramonę miesto centrinėje dalyje buvo prabanga. Vakarų Europoje tokių reiškinių jau seniai nėra, – dar anuomet tikino nekilnojamojo turto rinkos ekspertai. –„Semos“ teritorija yra prie Nevėžio upės vingio prieš senąjį miesto parką, todėl investuotojus vilios galimybe statyti gyvenamuosius namus arba pramogų ir poilsio centrą.“
Tiesa, šį projektą žada plėtoti ne pirmoji likviduotos „Semos“ turto savininkė. 2007 metais „Semą“ nupirko Kipre registruota bendrovė „Paltrex Holding Limited“. Nuosavybę Panevėžio centrinėje dalyje ši kompanija įsigijo per du kartus. Nėra tiksliai žinoma, kiek Kipro bendrovei kainavo bankrutavusi „Sema“. Neoficialūs šaltiniai nurodo 8,5 milijono litų sumą.
Tais pačiais metais nuosavybės teisė buvo perleista minėtai „Paninvest“ bendrovei. Ji taip pat tapo ir ilgalaikiais valstybinės žemės nuomininkais. Remiantis neoficialiais šaltiniais, bendrovę valdo Rusijos kapitalas. Projektuoti naująjį kvartalą pasamdytas Olandijos architektas.
Investicijas traukia investicijos
„Man nėra žinomos bendrovės finansinės galimybės, tačiau nedrįsčiau teigti, kad „Paninvest“ yra išsišokėliai. Nors dabar – finansų ir ekonomikos krizė, jie savo planams įgyvendinti pasirinko vieną patraukliausių Panevėžyje vietų, – sakė vienintelės Aukštaitijos sostinėje daugiabučių statybos projektus vykdančios korporacijos „Matininkai“ Panevėžio regiono skyriaus viršininkas Valdas Beinoris. – Projektas įdomus ir galbūt laiku pradėtas – rinka, nors ir stagnuoja, tačiau poreikis moderniems butams ir ypač biurams yra.“
Ko gero, būtent komercinės paskirties pastatai, anot pašnekovo, visų pirma būtų statomi „Semos“ sklype. Biurai rekreacinėje zonoje, ant upės kranto, itin patogioje komercijai vietoje ir dar su didele automobilių stovėjimo aikštele yra tai, ko Panevėžio verslininkai laukia daugiau nei dešimt metų. „Biurai garantuoja investuotojams greitesnę investicijų grąžą, ir net tada, kai ekonomika išgyvena sunkesnius laikus. Sprendžiant iš pranešimo, projekto pabaigtuvių vainikas būtų iškeltas kaip tik tuo metu, kai imtų leistis krizės vėliava“, – teigė V.Beinoris.
Būsto rinka, nors situacija joje ir yra piešiama juodais dažais, taip pat nėra beviltiškai sustingusi – nedaug pirkėjų, anot pašnekovo, užtraukė rankinį stabdį. Visi kiti tik „atsargiau važiuoja“. „Tai, kad daugelis anksčiau numatytų plėtoti projektų dabar yra pristabdyti, naujam žaidėjui išeis tik į naudą. Naujas būstas ir dabar paklausus, tiesa, dėl krizės prekybos mastai nebe tokie kaip prieš metus ar dvejus, – aiškino V.Beinoris. – Didžioji dalis būsimų „Paninvest“ pirkėjų bus ne pirmą būstą siekiantys įsigyti žmonės. Turintieji seną būstą nesijaučia saugūs dėl savo investicijų, todėl „Paninvest“ projektas juos domins.“
Tie patys potencialūs pirkėjai ne tik siekia apsaugoti savo į NT investuotus pinigus nuo spartaus nuvertėjimo (kaip žinia, Panevėžyje 20–30 procentų krito senų butų kainos), bet ir taupiau gyventi. „Apskaičiavome – 14 tūkstančių litų: tiek per 15 metų sutaupo pirkdami šilumos energiją 60 kvadratinių metrų naujos statybos bute gyvenantieji, palyginti su senų daugiabučių gyventojais, – tikino V.Beinoris. – Rinkai atsigavus, „Paninvest“ projektas, jeigu jis bus įgyvendintas, gali būti net labai patraukus.“
Statyboms laikas palankus
Spėti, kiek kainuos „Paninvest“ butai, iš kurių terasos matysis senasis miesto parkas, Nevėžio upės vingis, o iš viršutinių aukštų – ir futbolo stadiono aikštė, būtų tuščias laiko gaišimas, nes neprognozuojamai keičiasi statybos išlaidos. Bandant prognozuoti galimą naujo buto planuojamame pastatyti kvartale kainą pagal dabartinę naujo būsto Panevėžyje įkainius, galima ir smarkiai suklysti, nes, kaip jau buvo minėta, tik viena bendrovė šiuo metu jais prekiauja.
Tačiau rinkos analitikai teigia, kad, vertinant dabartinėmis statybų kainomis, prie Nevėžio upės pastatų daugiabučių gyvenamojo ploto vienas kvadratinis metras kainuos ne mažiau kaip 5500 litų. Galutinę sumą gali pakoreguoti krizė: statybos ir statybinės medžiagos pinga. Palankus metas investuotojams ir dėl to, kad statybų bendrovės jau sutinka statyti išsimokėtinai.
Projektuotojų ir Klaipėdos gatvių kampe pastatytuose daugiabučiuose iš dalies įrengtų butų kaina dabar siekia 3900 litų už kvadratinį metrą, o įrengtų – 4500 litų.
Vietų dar yra
„Verslo vartai“ jau ne kartą rašė, kad būsto ir apskritai nekilnojamojo turto rinka vis drąsiau skverbiasi į centrines Panevėžio teritorijas, kurios ilgai buvo laikytos jai nepasiekiamomis. Pirmoji iš miesto centro pasitraukė didžiausia mieste „Nevėžio“ siuvykla ir dėl to jos savininkai laimėjo krūvą pinigų. Pusę amžiaus Ukmergės gatvėje veikusios siuvyklos vietoje nuo 2003 metų stovi prekybos centras. Sulyginto su žemėmis fabriko teritorijoje 5700 kvadratinių metrų prekybos centrą pastatė ir pelningai nuomoja bendrovė „Nevėžio nekilnojamasis turtas“.
Seniai bankrutavęs ant Senvagės kranto stūksantis konservų fabrikas yra pačioje miesto širdyje, tačiau dėl įvairių priežasčių, tarp jų – ir susijusių su kultūros paveldo reikalavimais, šio fabriko vietoje kol kas nestatomi nei namai, nei pramogų centras. Tačiau tai – tik laiko klausimas. Bendrovės „Naujoji Ringuva“ įmonės teritorija yra keli šimtai metrų nuo Panevėžio miesto centro, o jos
teritorija ribojasi su senu ir gražiu Skaistakalnio parku. Statybos specialistų nuomone, 1,23 hektaro sklype būtų galima pastatyti iki 4 daugiabučių namų. Bendrovės savininkai jau ieško sklypui pirkėjų.
Prie tokių monstrų vis dar galima priskirti prieš dešimtmetį bankrutavusios „Panevėžio elektrotechnikos“ pastatus. Tačiau, ko gero, daug nedidelių įmonių po savo stogais priglaudę buvusios elektrotechnikos gamyklos pastatai dar ilgokai gadins miesto Bendruomenių rūmų aplinką ir vieną gražiausių miesto vietų.
