„Mes statybų nestabdome. Esame išdavę leidimą. Šis klausimas galutinai išspręstas “, – tvirtino padalinio vadovas Arūnas Umbrasas.
Įrodymas – atvirukas
Paveldo saugotojai dar praėjusių metų lapkritį palaimino architekto Vido Stankevičiaus projektą, kuriame būsimojo statinio fasadas, pasak A.Umbraso, atitinka praėjusio šimtmečio pradžios dvasią. Kaip to įrodymą, vadovas pateikė atviruką su 1914 metų Laisvės aikštės šiaurinės dalies vaizdu.
Tačiau prieš porą savaičių Panevėžio teritoriniam padaliniui V.Stankevičius pasiūlė naują to paties statinio projektą. Pastarasis gerokai skiriasi nuo paveldosaugininkų palaiminto pirmojo varianto – per visą pirmą aukštą driekiasi stiklas, trijų aukštų statinio fasado šonuose kyla didžiuliai langai. Pastarajam variantui paveldo saugotojai pareiškė kategorišką ne.
„Kadangi statinys patenka tarp dviejų istorinių pastatų, kurių vienas netgi saugomas valstybės, atsiradęs intarpas neturi iš jų išsiskirti. Pateiktas naujas fasado variantas kaip tik „išsišoka“, todėl tokioje aplinkoje negali atsirasti“, – įsitikinęs A.Umbrasas. Pasak jo, architektas nepateikė motyvų, kodėl prireikė naujo fasado projekto.
Invazijos neleis
A.Umbraso teigimu, teisės aktai numato, kad su paveldosaugininkais derinami visi projektai, patenkantys į saugomų objektų zoną, todėl, užkirsdami kelią naujadarui, jie įstatymų nepažeidžia.
„Projektuotojas vis keičia savo nuomonę, bet mes jo įgeidžių negalime tenkinti. Visose Europos Sąjungos šalyse patvirtinti standartai, kad paveldosaugos zonoje projektuojant statinius privaloma įterpti tradicinius elementus. Belgija turi netgi tokių elementų katalogą. Ten paveldosaugininkai netgi įtikinėja architektus, kad pastatus kiek modernintų, o pas mus – viskas kitaip“, – pažymėjo A.Umbrasas.
Naująjį stiklinio fasado projektą paveldosaugininkas įvardijo kaip invaziją į miesto centrą panaikinant autentiškus ar tradicinius architektūros elementus.
Senosios dvasios nejaučia
Paveldo saugotojo išsakyti argumentai miesto architektams neatrodo įtikinami. „Grynas kičas tas pirminis projektas“, – paveldosaugininkams įtikusį variantą sukritikavo Savivaldybės vyriausiasis architektas Saulius Matulis.
Pasak jo, Savivaldybė išdavė leidimą statyboms su sąlygą, kad architektas pakoreguos fasado projektą. „Iš karto pasakiau, kad tas pirminis variantas netiks. Jokios 1914-ųjų dvasios aš jame nematau“, – pabrėžė S.Matulis.
Savivaldybės architektas tikino pritariantis antrajam projekto variantui, nes, anot jo, pastatas išsiskiria. S.Matuliui paveldo saugotojų pasipriešinimas atrodo keistas ir dėl to, kad Laisvės aikštės šiaurinėje dalyje jau esančių statinių fasaduose taip pat išsiskiria didžiulės stiklo vitrinos.
„Paveldosaugininkai turi kontroliuoti, kad būtų išlaikytos tam tikros proporcijos: aukštingumas, mastelis ir panašiai, o architektūra – ne jų kompetencija“, – mano S.Matulis.
Savivaldybės architektas teigė kito kelio nematąs, kaip projektą toliau derinti ne su Panevėžio teritorinio padalinio, o su Kultūros paveldo departamento Vilniuje specialistais.
Pritartų ir grynam stiklui
Paveldo saugotojams įtikęs variantas sulaukė ir patariamąjį balsą turinčios miesto architektų tarybos kritikos. Pasak jai priklausančio Ryčio Račkausko, tai tėra nykios architektūros statinys.
Architektas teigė nesuprantąs, kodėl paveldosaugininkams nepatinka stiklas. „Kodėl jis blogai? Nėra mūsų Laisvės aikštėje to istorinio užstatymo kaip Vilniuje ar Kaune, kur stiklo plokštės senamiestyje galėtų atrodyti netinkamai. Sutinku, kad toks statinys netiktų, kur stovi aiškūs, seni, stilingi kultūros paveldo paminklai, bet Panevėžyje tokių nėra. Turime nemažą Lietuvos miestą ir išaukim jau iš to bažnytinio mentaliteto“, – pabrėžė R.Račkauskas.
Anot jo, net Vienos centre šalia katedros iškilęs stiklinis pastatas nekelia pasipiktinimo. „Nedrįsčiau teigti, kad toje vietoje Laisvės aikštėje irgi negalėtų būti grynai stiklinio fasado. Mano akimis žiūrint, naujajame variante nieko drastiško nėra – gana kukliai padaryta“, – mano architektas.
Diskusijas užvirusių abiejų projekto variantų autorius Vidas Stankevičius, kol vyksta ginčai, panoro likti neutralus. Pasak architekto, kol projektas dar derinamas, savo nuomonės jis neatskleisiantis.
Projekto užsakovas verslininkas Andrius Vavilovas teigė iš anksto žinojęs, kad tokioje vietoje ką nors statyti nebus lengva. Pasak jo, architektas bando įkalbėti abi konfrontuojančias puses suderinti savo nuomones.
„Problema ta, kad jokių taisyklių, kaip turi būti, nėra“, – teigė A.Vavilovas. Pasak jo, jei ne dviejų valdiškų institucijų ambicijos, 900 kvadratinių metrų pastatas, kuriame ketinama įrengti komercines ir gyvenamąsias patalpas, jau turėjo būti baigtas.
„Be jokios abejonės, mums iškyla kliūtys, nes nežinodami, koks bus fasadas, negalime tęsti darbų. Bet dar nemačiau nė vienų statybų, kad viena ar kita įstaiga nekeltų kokių problemų“, – kalbėjo verslininkas.
