Tuomet architektai dėl projekto ilgokai ginčijosi. Kai kurių ekspertų nuomone, "vienoje dominantėje su miesto simboliu - Kauno pilimi - per menka statyti gyvenamuosius namus". Tačiau nugalėjo nuomonė tų, kurie sakė: būtina sutvarkyti apleistas dykvietes, kuriomis per keliasdešimt metų virto pramoninio Vilijampolės rajono upių pakrantės. Ir jei nauji sklypo, kurį įsigijo iš savo paveldėtą turtą atgavusio bei jį tuoj pat pardavusio piliečio, savininkai suplanavo gyvenamąsias statybas, - tebūnie. Nes laikas Kauną atgręžti į upes.
Kol dar žemė savininkui buvo negrąžinta, savivaldybė kartu su menininkais kūrė planus prieš Kauno pilį pastatyti reprezentacinį objektą - kongresų ir koncertų rūmus. Deja, planams nebuvo lemta išsipildyti. Kur tokie rūmai iškils ateityje (nors mintyse jie "statomi" jau ne vieną dešimtį metų), kol kas neaišku.
Tačiau iš ankstesnių planų kai ką savivaldybė tvirtai pasiryžusi įgyvendinti, nepaisydama Kauno menininkų ir kitų inteligentijos atstovų pasipriešinimo.
Vilijampolėje, netoli atkurtos Nemuno prieplaukos ir būsimųjų gyvenamųjų kvartalų, panaudojant Europos Sąjungos fondų lėšas, įrenginėjama stambių atliekų aikštelė. Anot vienos iš gyvenamųjų namų statybos projektą įgyvendinti besirengiančios firmos - "M2 Invest" atstovo Daliaus Kavecko, pagal civilizuotą projektą statoma aikštelė tikrai bus naudinga šalia apsigyvensiantiems žmonėms. Todėl jos kaimynystė priimtina.
Brastos (sąlyginį pavadinimą projektui suteikė šiuo vardu vadinama gatvė) projekto įgyvendinimas priklausys ir nuo to, ar sėkmingai bus renkami užsakymai tų, kurie norėtų įsikurti greta didžiausių Lietuvos upių santakos Kaune. Kol kas miesto gyvenamojo ploto rinkoje - štilis.