Jo teigimu, bendrovei jau įsigijus rūmus, ne tik jo išorė, bet ir daugelis vidaus elementų - svarbių asmenų baras, ložės interjeras, laiptai – buvo pripažinti saugotinomis vertybėmis. Įpareigojimas juos išlaikyti autentiškos būklės esą visiškai užkerta galimybę rekonstruoti statinį.
Be to, galimybę pritaikyti rūmus dabarties poreikiams apsunkina ir tai, kai patys rūmai ir aplink juos esanti teritorija galimai patenka į spėjamas buvusių žydų kapinių ribas.
Remdamasi šiais argumentais ŪBIG prašo Vilniaus miesto savivaldybės išbraukti rūmų pastatą iš sąrašo statinių, kuriems pernai buvo taikomas 1 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas ir taikyti 0,8 proc. tarifą. Didesniu mokesčiu savivaldybė „baudžia“ apleistų, neprižiūrimų, nenaudojamų arba naudojamų ne pagal paskirtį statinių šeimininkus.
Paskaičiuota, kad sumažinus mokestį už Sporto rūmus, savivaldybės biudžeto pajamos sumažėtų apie 47 tūkst. litų.
„Suprantama, kad rūmai paveikti korozijos, nes jau ilgą laiką stovi nenaudojami. Šeimininkas turėtų rūmus sutvarkyti, atnaujinti ir leisti juose organizuoti renginius“, - verslininkas nenorėjo nusileisti Vilniaus vicemeras Artur Liudkovski.
Ketvirtadienį posėdžiavusi sostinės savivaldybės tarybos kolegija pritarė, kad klausimas dėl nekilnojamojo turto mokesčio sumažinimo būtų svarstomas miesto taryboje.
