Miesto Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrius dar gruodžio pradžioje pasirašė leidimą „Rimi“ prekybos centro fasado rekonstrukcijai. Projekte numatoma išmontuoti prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę juosiančias metalines konstrukcijas.
Pasak Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo Sauliaus Matulio, prieš septynerius metus sumontuotos konstrukcijos neva turėjusios pagerinti sandėlį primenančio prekybos centro pastato vaizdą. Anot jo, investuotojai Savivaldybei netgi siūlę 100 tūkst. litų miesto infrastruktūrai pagerinti, tačiau buvo apsispręsta pasirinkti ne pinigus, o sunkiai suprantamą metalinį statinį.
„Visiškai nevykusiai pasinaudojo tokiu pasiūlymu. Miesto valdžia ne taip norėjo pasielgti, bet miesto architektų taryba siūlė kažką keisti, kas „atsvertų“ prekybos centro pastatą. Ir aš esu tos nuomonės, kad tas pastatas neišvaizdus, reikėjo patobulinimų, bet ne tokiomis sąlygomis“, – pabrėžė S.Matulis.
Nepatenkinti net autoriai
Konstrukcijos priešais „Rimi“ autoriai – architektai Raimundas Pilkauskas, bendrovės Statinių projektavimo biuro direktorius, ir Elvyra Klimavičienė, bendrovės „Panprojektas“ vadovė. Abu dabar pripažįsta, kad jų kūrinys tėra griozdiška kolonada, toli gražu miestui grožio nepriduodanti.
Pasak R.Pilkausko, rengiant „Rimi“ projektą detaliajame plane tebuvo numatytas priešais įėjimą stovėjimo aikštelė. Ir tik rengiant techninį planą sugalvota didžiulė konstrukcija.
„Mums atrodė, kad tokio geležinio balagano nereikia ten statyti, bet abu su E.Klimavičiene buvome įsprausti į kampą. Ir labai apsidžiaugėme išgirdę, kad dabartinė valdžia leidžia jį nugriauti“, – teigė R.Pilkauskas.
Jis prisiminė, kad vietoj konstrukcijos investuotojas, statęs „Rimi“ prekybos centrą, miestui siūlė solidžią sumą. Tačiau neva tuomečio Savivaldybės vyriausiojo architekto Rimanto Paužos žodis buvo lemiamas, ir Panevėžys jau septynerius metus turi neaiškų metalo kūrinį, o ne 100 tūkstančių.
„Rimi“ to kūrinio nenorėjo. Tai buvo miesto architektų pageidavimas. Gal dešimt eskizų miesto architektų tarybai turėjome pateikti“, – aiškino E.Klimavičienė. Anot jos, konstrukcija neva turėjusi būti simetriška kitoje gatvės pusėje esančiam puslankio formos pastatui.
„Žinoma, kad jo neatsveria. Bet mes jau išgyvenome atsiliepimus į savo darbą – gyvenimas eina į priekį. Aišku, skaudu, kai kurto darbo nebelieka“, – pripažino E.Klimavičienė.
Spaudė valdžia
R.Pauža, daugiau nei prieš metus palikęs darbą Savivaldybėje, išgirdęs, kad yra kolegų kaltinamas dėl nuplaukusių tūkstančių ir griozdo miesto centre, prabilo apie prieš septynerius metus Savivaldybėje vyravusias povandenines sroves, miestą valdant tuomečiam merui Valdemarui Jakštui, dabartiniam miesto Tarybos nariui.
„Aš tik sakiau, kad ta „Rimi“ dėžė netinkamoje vietoje. Kai V.Jakštui buvo pabandyta tokią nuomonę pasakyti, buvo pareikšta, kad architektai nesikištų. Neva į miestą ateina investicijos, kad tik sklandžiau tas projektas praeitų. Tiesiog valdžios buvo daromas spaudimas, kad netrukdytume. Jei mums vis dėlto būtų buvę leista kištis, būtume pareikalavę iš viso „Rimi“ projektą perdaryti“, – pasakojo R.Pauža.
Pabrėžęs, kad iš viso nenori kalbėti apie laikus, kai V.Jakštas buvo meru, V.Pauža prasitarė tik tiek, kad tarp architektų ir miesto vadovo darbo ranka rankon nebuvo. V.Jakštas, šioje Tarybos kadencijoje besidarbuojantis Ūkio, miesto plėtros ir aplinkosaugos komitete, patvirtino, kad investuotojai Savivaldybei siūlę 100 tūkst. litų duoklę, kad nereikėtų statyti griozdiškos konstrukcijos.
„Tuo metu toks sprendimas buvo geras, nes vietoj vaiduoklio miesto centre iškilo „Rimi“. Man atrodo, miesto veidas turi būti. Ne vienas prekybos centras pasiruošęs sumokėti didelius pinigus, kad miesto centre dėžę galėtų pasistatyti“, – gynė nugriauti rengiamą griozdišką konstrukciją V.Jakštas.
„Bonbonke“ nesuviliojo
Tuometis Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Steponas Buterlevičius, dabartinis Miesto ūkio skyriaus statinių naudojimo priežiūros inžinierius, pripažino, kad buvo galima apsieiti ir be metalinės konstrukcijos, tačiau vietoj jos investuotojo siūlytus 100 tūkst. litų valdininkas teįvertino kaip smulkmeną.
„Tokie pinigai yra kaip arkliui bonbonkė“, – pabrėžė V.S.Buterlevičius.
Dabartinis Ūkio, miesto plėtros ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Vidmantas Baltramiejūnas neslėpė esąs nustebintas buvusios miesto valdžios pozicijos taip lengvai atsižadėti solidžios sumos.
„Ir tūkstantis litų į miesto biudžetą yra ne arkliui bonbonkė. Už tiek jau nemažai būtų buvę galima padaryti, o dar anais laikais – gal šaligatvį rekonstruoti, gal nutiesti, gal ką nors, kas miestą tikrai puoštų. Kodėl miesto valdžia tada nepasinaudojo tokiu pasiūlymu ir tų pinigų nepaėmė, man neaišku. Administracijos direktorius juk paskutinis deda savo parašą. Tų miesto vartų, mano nuomone, visai nereikėjo“, – skeptiškai įvertino V.Jakšto prieš septynerius metus atvertą glėbį investuotojams V.Baltramiejūnas.
„Rimi Lietuva“ apie rengiamas rekonstrukcijas kol kas nekalba. Pasak prekybos tinklo atstovės ryšiams su visuomene Rasos Juodkienės, darbai gali prasidėti jau kitais metais. Anot jos, žmonės, prieš septynerius metus įgyvendinę prekybos centro pastato projektą Panevėžyje, šiuo metu jau nebedirba.
„Bet tikiu, kad mes galėjome įsipareigoti miestui padaryti ką nors gero, bet vykdėme, ko iš mūsų prašė“, – teigė R.Juodkienė.
