Tai – uždara gyvenvietė, kurioje galioja savos taisyklės. Norintieji čia apsigyventi turi gauti būsimų kaimynų pritarimą, vienas keistesnių taisyklių punktų – čia negalima laikyti šunų.

Paradoksas – čia gyvena ir buvęs Seimo Teisės departamento direktorius Kęstutis Virketis, posto netekęs dėl to, kad tarnybiniu automobiliu vežiojo savo šunį. Apie gyvenimą paslaptingajame kvartale K.Virketis daug nepasakojo: „Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti“.

Mažai apie gyvenimą prabangiajame kvartale kalba ir bendrovės „Lietuvos energija“ vadovas Rymantas Juozaitis. Išaiškėjus R.Juozaičio ir „VP grupės“ savininkų kaimynystei, kilo diskusija, ar tai nėra koks nors slaptas sandėris, padėsiantis reikiama linkme pakreipti nacionalinio investuotojo naujai atominei elektrinei statyti projektą. Tuomet R.Juozaitis tepasakė, kad tame kvartale gyvena daug vilniečių. Daugiau jokių komentarų.

Miško ir upės ramybė

Jeigu važiuosite Nemenčinės plentu, užkilsite į Antavilių kalną ir pasuksite į kairę – jus pasitiks naujas, platus asfaltuotas kelias ir perspėjimas, jog jus stebi vaizdo kameros.

Vingiuotas keliukas veda į ko gero prabangiausią privačių namų kvartalą visoje sostinėje.

Aukščiausios klasės ir kokybės 32 namų kvartalas Laurų gatvėje suformuotas 8 hektarų uždaroje pušyno teritorijoje šalia Neries vingio. Sovietmečiu čia buvo pionierių stovykla.

Visos miesto komunikacijos, sutvarkyta aplinka, kvartalo apsauga ir vaizdo stebėjimo sistema, valdoma iš apsaugos posto. Namai išdėstyti dideliu atstumu vienas nuo kito, neužgožiant natūralios gamtos, išnaudojant esamą reljefą, išsaugant pušis ir beržus bei kiekvieno namo ir šeimininko privatumą. Čia yra ir poilsinė zona, vaikų žaidimo aikštelės.

Reikia kaimynų pritarimo

Norintiems apsigyventi Laurų kvartale turėtų sumokėti apie trejetą milijonų litų už žemės sklypą ir dar kelis už namą. Tai reiškia, kad be penketo milijonų į „VP dešimtuko“ kaimynystę geriau nė nesiprašyti.

Bet vien tik pinigai neatveria Laurų kvartalo vartų.

Vienas Laurų kvartalo gyventojų „Vilniaus Akropolio“ generalinis direktorius Mindaugas Marcinkevičius sakė, jog visi kaimynai – nepriekaištingos reputacijos. Taigi ir naujakurių atranka – griežta.

„Kiek žinau, bendruomenė susitarė, jog niekas nelaikys šunų. Matyt, čia galioja ne tik griežta kaimynų atranka, bet griežtos gyvenimo kvartale taisyklės“, – sakė vienas šalia kvartalo gyvenantis jaunuolis.

Namą „Laurų kvartale“ pasistatęs ir vėliau pardavęs „VP Grupės“ akcininkas Ignas Staškevičius „Vilniaus dienai“ teigė, jog nepaisant miško ramybės ir kitų privalumų, kvartalas yra per toli nuo miesto centro.

„Anksčiau buvo smarkiai atsižvelgiama į tai, kas tu toks. Tačiau, kiek žinau, dabar kriterijų kartelė yra nuleista“ – pasakojo vienos nekilnojamojo turto bendrovės turto vertintojas.

Tvora – iki pat upės

„Vilniaus dienos“ žurnalistai panorę pasidairyti po garsųjį kvartalą iš karto buvo sustabdyti.

„Ko jums čia? Statybininkai? Susitarę? Privati teritorija! Varykite iš čia!“, – pasisveikino stambus apsaugininkas.

Tvora juosia visus 8 hektarus. Ji nusidriekia iki Neries, tačiau, nusiėmus batus ir pasiraitojus kelnes, galima patekti į uždarą teritoriją ir nors iš toli žvilgtelėti į gyvenvietę.

Kvartalą vadinamasis „VP dešimtukas“ pradėjo statyti prieš gerą penkmetį. Daugelio šiuolaikinės architektūros pastatų aplinka jau sutvarkyta ir apželdinta, tačiau kai kur dar dirba statybininkai. Be jų - nė gyvos dvasios.

Didelis dėmesys apsaugai

Namus stačiusios bei įrenginėjusios bendrovės darbuotojai pasakoti apie „Laurų kvartalą“ nepanoro. Tačiau „Vilniaus dienai“ pavyko sužinoti keletą įdomių faktų.

Užsakovų prašymu, į šį objektą šalia Nemenčinės plento bendrovės siuntė pačius stropiausius ir aukščiausio lygio darbininkus.

„Toks buvo pageidavimas, kad darbų kokybė būtų pačio aukščiausio lygio. Visos naudotos statybinės medžiagos – brangiausios, įrengimai – „paskutinis technikos žodis“, – švytinčiomis akimis pasakojo vienos bendrovės darbų vadovas.

Gyvenvietėje - keletas apsaugos postų.

„Apsauga, kurios čia pernelyg daug, dienos pabaigoje išvažiuojantį mūsų mikroautobusą nuodugniai apžiūrėdavo. Be to, buvo draudžiama ką nors fotografuoti“ – pasakojo anksčiau čia dirbęs vaikinas.

Kiekvienas namas turi savo administratorių, kuris, iki atsikraustant naujakuriams, čia gyvena bei rūpinasi pastato statybos bei įrengimo darbais.

„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:

Vilnius – pigiausia Europos sostinė

Globėjos namai tapo kalėjimu

Slidinėjimo sezono Vilniuje teks palūkėti