Rengiant detaliojo plano sprendinius buvo atsižvelgta į Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinius ir KU mokslininkų ruoštą prie bendrojo plano gamtinės dalies pridėtą pakrantės nuo šiaurinio molo iki Girulių išvystymo koncepciją su numatytomis galimomis vertikalių – architektūrinių kalvų – atsiradimo vietomis, bei jau suplanuotas ar esamas vertikales - Girulių televizijos bokštą , kurio aukštis – 203 m nuo žemės paviršiaus, numatytą dirbtinę salą Baltijos jūroje, kur planuojamas pastatų aukštis – 75 m, planuojamą naują Klaipėdos miesto švyturį šiauriniame mole, kurio aukštis – iki 75 m, ir esamą uosto švyturį (aukštis 44 m).
Planuojamo statyti aukštybinio pastato pirmuosiuose aukštuose galėtų būti viešojo naudojimo patalpos: bankai, barai, restoranai, sporto – sveikatingumo centras, atsirastų vietos smulkiai prekybai, kitoms paslaugoms. Dvidešimtyje aukštų galėtų įsikurti apie 660 1-2 kambarių viešbučio numerių, aukščiau – apie 168 apartamentus. Viršutiniame aukšte – apžvalgos aikštelė, restoranas, kaip Klaipėdos akcentas galėtų būti įrengtas švyturys.
Komplekso lankytojams skirtos automobilių saugyklos būtų pačiam pastate. Prie esamo įvažiavimo į sklypą siūloma numatyti automobilių saugyklas, skirtas visuomeniniam transportui bei miestiečių automobiliams laikinai saugoti. Nuo automobilių saugyklų numatomi pėsčiųjų ir dviračių takai, vedantys link jūros.
Svarstant šį planą Architektų ekspertų taryboje buvo išsakyta būkštavimų, kad patvirtinus padidinto sklypo detalųjį planą sklypas bus parduotas, o atėjęs naujas investuotojas nepaisys jokių koncepcijų bei apribojimų, tad projektuotojams išsakytos pastabos: patikslinti numatomos vertikalės rodiklius; apibrėžti prieškopės ir paplūdimio zonų tvarkytinas ribas su atitinkamos infrastruktūros sutvarkymu; numatyti galimybę vienai ar kelioms vertikalėms – architektūrinei kalvai. Architektūrinę dalį būtinai spręsti konkurso būdu.
Teritorijų planavimo komitete posėdžiaujantiems Klaipėdos politikams kilo abejonių dėl sklypo didinimo – mat vieną kartą sklypas jau buvo didinamas valstybinės žemės sąskaita. Susidomėta buvo ir tuo, kad liepos mėnesį Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Aloyzo Každailevičiaus įsakymu planavimo organizatoriumi kažkodėl patapo pati Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, ir juo nebėra ponas S. Trečekauskas.
Neįtikino politikų ir samprotavimai, kad būsimas viešbutis taps Klaipėdos miesto – uosto vertikaliu akcentu nuo jūros pusės ir kurs uostamiesčio įvaizdį.
Pasak Teritorijų planavimo komiteto narių, tokį svarbų miestui klausimą dera aptarti ne tik komitete ir ne tik miesto taryboje, o pasiteirauti ir visų klaipėdiečių nuomonės, tad prie dangoraižio šalia jūros atsiradimo klausimo bus dar grįžta.
