Tuo tarpu Lietuvos premjeras Andrius Kubilius tvirtina, kad ir iš Rusijos pusės yra likę neatsakytų klausimų.
„Didžiausios problemos Rusijos verslui yra lietuviškoji įstatymų leidyba, kuri, gaila, nemenkai riboja mūsų santykius. Turiu omenyje įstatymus, kurie neleidžia Rusijai, kuri nėra Europos Sąjungos narė, dalyvauti versle kartu su ES šalimis tose srityse, kurios įvardytos strateginėmis. Mums paprasčiausiai ten nėra vietos, pavyzdžiui, naujos atominės elektrinės statybose, tuo tarpu mes kviečiame Lietuvos verslą ir investicijas į atominės elektrinės statybas Kaliningrade“, – antradienį Rusijos ir Lietuvos pramonininkų forume žurnalistams sakė Rusijos ambasadorius
Jis pripažįsta, kad iki šiol yra „sunkių istorinių klausimų“, kurių iki šiol nepavyksta išspręsti, nors šiuo klausimu aktyviai dirba speciali istorikų komisija.
Tuo tarpu Lietuvos premjeras Andrius Kubilius pripažino, kad „norėtųsi dar tikslesnių ekonominių santykių“ su Rusija.
„Manau, kad galbūt trukdo ir susikalbėjimo stoka, ir kartais kokios nors ambicijos, bet aš tikiu, kad štai tokie forumai ir toks bendradarbiavimas tiesiogiai tarp verslo galėtų atverti daug naujų galimybių. (...) Aš manau, kad tikrai yra neatsakytų klausimų iš Rusijos pusės, pavyzdžiui, naftos tiekimas naftotiekiu „Družba“, bet aš manau, kad galimybės yra ir jų gali būti daugiau, tačiau dalis jų, be abejo, priklauso nuo Rusijos“, – tvirtino A. Kubilius.
Jo manymu, daug kas supaprastėtų, jeigu Rusija taptų Pasaulio prekybos organizacijos nare, pasirašytų Energetikos chartiją.
Rusijos ambasadoriaus duomenimis, pernai Lietuvos ir Rusijos prekybos apyvarta sudarė apie 5,8 mlrd. JAV dolerių.
