Ilgą laiką šilumą minėtiems daugiabučiams tiekė miestelio profesinės mokyklos katilinė. Tačiau maždaug prieš septynerius metus mokyklai dėl įvairių priežasčių tai daryti atsisakius, teko skubiai ieškoti išeities, kad varniškiai nešaltų.
Todėl Telšių rajono savivaldybė nusprendė kiekvienam namui pastatyti po atskirą suskystintomis dujomis kūrenamą katilinę. Tuomet niekas neprognozavo spartaus suskystintų dujų kainos augimo. Gamtinių dujų tinklo Varniai neturi.
V. Jovaiša sakė suprantantis, kad suskystintos dujos brangios, be to, daugiabutis namas neapšiltintas. „Visi paburbuliuoja ir toliau namuose sėdi – niekas nieko nedaro. Tai – vienintelė vieta Lietuvoje, kur kilovatvalandės kaina viršija 40 centų. Niekur kitur taip nėra”, - stebėjosi pašnekovas.
Siūlo kūrenti patiems
Kaip DELFI aiškino Telšių rajono savivaldybės Statybos ir komunalinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Adomas Bružas, suskystintų dujų kaina sudaro maždaug pusę dabar gyventojų mokamos šildymo kainos, tačiau katilinėms šildant tik du namus, išauga eksploatacijos išlaidos.
„Varnių gyventojams buvo ir kitokių pasiūlymų. Paskutinįkart siūlyta steigti granulėmis šildomus katilus, tačiau jie užsispyrę kaunasi“, - kalbėjo A. Bružas.
Anot jo, pusantrų metų savivaldybė varniškiams kompensavo dalį šilumos kainos – varniškių mokama kaina buvo sulyginta su Telšių gyventojų. Savivaldybė padengdavo skirtumą tarp Varnių ir Telšių gyventojų mokamų kainų. „Bet Kalėdų senelis šįmet nebeatėjo“, - sakė savivaldybės atstovas. Palyginimui, telšiškiai už šilumą moka 28, 37 ct/kW.
Anot jo, susidariusią situaciją nagrinėjo ir audito bendrovė. „Jiems tėra vienintelė išeitis – kūrentis patiems. Savivaldybė už savo pinigus siūlo pastatyti granulinius katilus – jie kūrenami supresuotomis pjuvenomis. Jei jie patys be priežiūros imtųsi kūrenti, kaina būtų apie 20 ct/kW“, - sako A. Bružas.
Tačiau kol kas daugiabučių gyventojai su tuo nesutinka. „Jie reikalauja, kad savivaldybė juos šildytų dykai. Problema yra jau septyneri metai“, - sakė savivaldybės atstovas. Pasak jo, kiti daugiabučiai panašias problemas jau išsprendė – kūrenasi malkomis ar elektra.
Daugiausia Varnių gyventojų šildosi krosnimis.
Patys kūrenti nenori
Viename minėtų daugiabučių gyvena ir miestelio seniūno pavaduotojas Juozas Rupulis. Už 3 kambarių butą jis kas mėnesį atseikėja apie 600 Lt. „Čia bet kam sunku, kas visai mažai uždirba, kaip ir visur Lietuvoje, gauna kompensacijas. Ar juoktis, ar verkti, tačiau šio namo gyventojai, ko gero, daugiausia moka už šildymą“, - sakė J. Rupulis.
Jis atskleidė ir priežastį, dėl kurios varniškiai priešinasi granulinių katilų įrengimui.
„Vienas namas buvo sutikęs, tačiau po to atsisakė. Savivaldybė žadėjo katilus pastatyti ir atiduoti patiems naudoti – to gyventojai, ko gero, ir nenori. Kas kūrens – gal kažkokią bendrovę samdyti reikės. Klausimas, ar bus pigiau. Gyventojai vis tik nenori būti katilų eksploatatoriais“, - aiškino seniūno pavaduotojas. Be to, anot jo, neaišku, kaip reikės sandėliuoti ir kaupti granules, neaišku, kokie bus katilinės kaminai, kiek pro juos bus išmetama dūmų. Taip pat daugiabučių gyventojai netiki, kad šildymas atpigs tiek, kiek žadama.
Šiuo metu dalis prieniškių už šildymą moka 33,53 ct/kW, Akmenės gyventojai - 31,14 ct/kW, druskininkiečiai - 27, 98 ct/kW, dalis marijampoliečių - 28,33 ct/kW, joniškiečiai - 29,44 ct/kW, kelmiškiai – 22,50 ct/kW, Šilalės gyventojai – 21,06 ct/kW.
Švenčionyse šildymas kainuoja 24,21 ct/kW, Vilniuje - 22,56 ct/kW.
