Pagal „Leo LT“ sutartis, valstybė rizikuotų savo nuosavybe

Aiškėja skandalingos nacionalinio investuotojo „Leo LT“ kūrimo sąlygos. Energetikos giganto kūrėjai sutartyse įrašė valstybei itin nepalankias sąlygas – jei kiltų Vyriausybės konfliktas su „Maximos“ savininkais, valstybė rizikuotų ne tik „Leo LT“ turtu, bet ir visa kita nuosavybe, skelbia LNK „Žinios“.

Negana to, ieškinys valstybei būtų nagrinėjamas užsienyje ir slapta. Vyriausybės derybininkai ir „Maximos“ savininkų atstovai dėl būsimos atominės elektrinės akcininko „Leo LT“ oficialiai derėjosi beveik pusę metų, tačiau per tiek laiko valdžios klerkai nesugebėjo tinkamai apsaugoti valstybės interesų.

Paaiškėjo, kad „Leo LT“ akcininkų sutartyje sprendžiant ginčus tarp bendrovės savininkų – tai yra, šalies valdžios ir „Maximos“ savininkų atstovų – įtrauktos tokios sąlygos, kurios gali pakenkti visai valstybei. Akcininkų sutartyje nurodyta, kad kilus ginčui, Lietuva netenka imuniteto į visą valstybės turtą, išskyrus Lietuvos ambasadas užsienyje. Tai reiškia, kad teisdamasi su „Maximos“ savininkais, valstybė atsako visu šalies turtu.

„Tai yra tarsi galimybė šantažuoti valstybę, kad ji bijotų judinti bet ką... Kad tik, neduok Dieve, jeigu ji reikalauja kažko, tai geriau atiduoti, nes mes atsakom visu savo gi turtu“, – sako Seimo narys teisininkas Kęstutis Čilinskas.

Negana to, akcininkų ginčai būtų sprendžiami slapta – Stokholmo arbitražo teisme, skelbia LNK.

„Arbitraže galioja konfidencialumo principas – skirtingai negu teismuose, kur galioja viešumo principas. Tai tada, be abejo, visas procesas bus uždaras ir niekas negalės paskaityti nei protokolų, nei sprendimų ir taip toliau“, – tvirtina habilituotas teisės mokslų daktaras Valentinas Mikelėnas.

Teisininkai stebisi ir tuo, kodėl arbitražo teismas pasirinktas užsienyje, juk tokį turi ir Lietuva. Paprastai svetimos šalies arbitražą renkamasi tik tada, jei akcininkai – iš skirtingų valstybių.

„Be to, jeigu yra pasirinktas arbitražas užsienyje, yra ir kitų problemų, jog užsienyje priimti sprendimai jie turi būti pripažįstami Lietuvoje“, – sako V. Mikelėnas.

„Nesu teisininkas. Nematau nieko blogo atlikti Stokholme, nes tai Europos Sąjungos šalis“, – sakė premjeras Gediminas Kirkilas. Be to, pasak premjero, Švedija turi vieną didžiausių valstybės ir privataus kapitalo derinimo patirčių.

„Maximos“ savininkų atstovai, derėjęsi dėl „Leo LT“ sutarties, ją komentuoti atsisako.

„Norėčiau užduoti keletą klausimų dėl „Leo LT“ akcininkų sutarties ginčo sprendimo sąlygų“, – buvusio „NDX energijos“ vadovo pasiteiravo LNK žurnalistas. „Neturiu aš komentarų. Viso gero“, – atsakė Darius Nedzinskas.

„Leo LT“ sutartį skaitę Seimo nariai sako, kad sutartis akivaizdžiai naudinga „Maximos“ savininkų atstovams.

„Šiaip tai čia valdininkai kažkodėl norėjo būti labai geri būtent vienam UAB. Kodėl geri, tai čia reikia aiškinti tam tikrom specialiosioms tarnyboms“, – sako K. Čilinskas.

Derybose su „Maximos“ savininkų atstovais Vyriausybei atstovavo premjero patarėjas Saulius Spėčius. Įsteigus bendrovę jis atsisakė darbo Vyriausybėje ir perėjo dirbti į „Leo LT“. Iš jos S. Spėčiui trauktis teko po nepalankaus etikos sargų verdikto.