Iki Klaipėdos tokie penki ratai atplukdyti Baltijos jūra, paskui jie buvo plukdomi iki Kauno HES. Kelias iš jų ir pasitiko Žaliųjų judėjimo grupė. Jeigu būtų protestuojama aktyviau, labai tikėtina, kad šiandien neturėtume Kruonio HAE ir būtume patyrę šimtus milijonų litų nuostolių.

Tačiau žaliesiems pritrūko entuziazmo, o kai kurie gal suvokė, kad iš tikrųjų protestuojama ne dėl tariamosios žalos Nemunui, o dėl politinės karjeros. Vėliau paaiškėjo, kad žaliųjų akcijose politinį kapitalą susikrovė ne vienas net šiuo metu einantis aukštas pareigas ar praturtėjęs veikėjas.

Elektrinė alsuoja silpnai

Kruonio HAE statyba sulėtėjo, tačiau 1992-aisias buvo paleistas pirmasis, o 1998-aisiais ir ketvirtasis agregatas. Tiek jų buvo jau anksčiau atsigabenta, tiek nuo viršutinio baseino iki Kauno marių nutiesta 8 metrų skersmens vamzdžių. Be to, apskaičiuota, jog kol kas Lietuvai ir Baltijos šalims užtenka keturių agregatų, nors ateityje galės veikti visi aštuoni – jiems palikta vieta, nutiestos elektros linijos.

Net radikaliausi žalieji šiandien nekelia jokių įtarimų dėl Kruonio HAE neigiamo poveikio Kauno marioms ir Nemunui, nes jeigu jis ir yra, tai labai menkas.

„Tada buvo teigiama, kad atsiras net iki 1,5 metro dydžio banga ir suardys marių krantus. Tačiau iš tikrųjų lygis svyruoja labai nedaug ir juntamas Nemune apie vieną kilometrą žemyn ir apie 800 m aukštyn nuo elektrinės“, - sako Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės direktorius Vaclovas Spudulis.

Marių žuvys pamėgo elektrinės baseiną

Viršutinis baseinas įrengtas 100 metrų aukščiau Kauno marių lygio. Jo gylis siekia apie 15,5 m, o prie vandens ištekėjimo vamzdžių – 35 m. Pagal leistinas normas vandens lygį galima sumažinti 13,5 m. Du metrai vandens paliekami dėl naujų aplinkybių – energetikai ir gamtos apsaugos inspektoriai labai nustebo, kai viršutiniame baseine atsirado daug žuvies. Ši aplinkybė projekte nebuvo numatyta. Atvirkščiai – buvo baiminamasi, kad dėl elektrinės veiklos žus daug žuvies.

Kaip žuvys pateko į viršutinį baseiną? Atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad žuvys pamėgo viršutinį Kruonio HAE baseiną, nes jame susidarė labai palankios sąlygos žuvims augti. Įdomiausia, kad žuvys nesiveržia plaukti žemyn į marias. Nors tokių galimybių yra, tačiau į vamzdžius patenka tik viena kita žuvelė. Todėl neliko problemų su gamtos apsaugos institucijomis.

Užsiima pramonine žvejyba

Vienu vamzdžiu į viršutinį baseiną iš Kauno marių patenka 200 kub. m vandens per sekundę - beveik tiek pat, kiek teka vandens Nemunu. Taigi žuvys sėkmingai plaukia 840 metrų ilgio vamzdžiais aukštyn. O kai vanduo siurbiamas keturiais vamzdžiais – teka keturi Nemunai.

„Jau septynerius metus pagal Aplinkos apsaugos ministerijos išduotą licenciją vykdome pramoninę žūklę. UAB „Kauno marių žuvys“ per metus leidžiama baseine pagauti 7,5 t žuvies. Be to, ketvirtus metus leidžiame žvejoti ir žvejams mėgėjams – išduota beveik 3000 leidimų žvejoti“, - sako V.Spudulis.

Pagaunama karšių, starkių, kuojų, karosų, ešerių ir kitokių rūšių žuvų.

Sukuriama 1,7 karto pigesnė elektros energija

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė atsipirko per aštuonerius, o dirba jau šešioliktus metus. Daugelis norėtų sužinoti, kaip efektyviai ši elektrinė dirba, kokia elektros energijos savikaina?

Pasak V.Spudulio, kiekvieną kartą savikaina skirtinga. Lemia, už kiek elektros energija perkama naktį, kai jos yra perteklius. Tada elektrinė dirba vadinamuoju siurblio režimu – kelia vandenį iš Kauno marių į viršutinį baseiną. Kai baseinas užpildomas, Kruonio HAE pradeda dirbti kaip įprasta hidroelektrinė – vanduo teka žemyn, suka turbinas ir galiausiai į energetinę sistemą elektros energija tiekiama į 330 kV įtampos tinklą iki 900 Mw galios net 12 valandų.

„Akivaizdu, kad perteklinė elektros energija naktį yra pigesnė nei tiekiama dieną, kai jos trūksta ir galima parduoti. Kainos skirtumas būna nuo 1,5 iki 1,7 karto“, - sako elektrinės direktorius.

Taigi valstybė gauna didelę ekonominę naudą, be to, tokia elektrinė suteikia saugumo garantijų. Pavyzdžiui, sugedus ar dėl kokių nors kitų priežasčių sustabdytą Ignalinos AE elektrinė Kruonyje galėtų pakeisti per 90 sekundžių. Kitos elektrinės, pavyzdžiui, AB „Lietuvos elektrinė“ Elektrėnuose, pasak V.Spudulio, pasiruoštų pakeisti Ignalinos AE tik po 10-12 valandų.

Kruonio HAE poreikis nesumažės

Šiuo metu, kai veikia vieninga Baltijos šalių elektros energijos sistema, užtenka ir keturių Kruonio HAE veikiančių agregatų. O ateityje, kai Ignalinos AE bus uždaryta?

„Neabejoju, kad Kruonio HAE bus reikalinga ir uždarius atominę elektrinę. Štai Elektrėnuose 2011m. planuojama atidaryti 400 Mw dujų turbiną, projektuojamos dar kelios elektrinės, taigi joms bus reikalingas rezervas“, - sako V.Spudulis.

Kruonio HAE poreikis dar labiau išaugs, kai pasistatysime naują atominę elektrinę. „Jeigu atominės elektrinės galia bus didesnė nei dabar veikiančios, jeigu turėsime tiltą į Vakarų Europą bei ryšį su Švedija, kuri planuoja statyti daug stambių vėjo jėgainių, tokiu atveju Kruonio HAE galią apsimokėtų didinti“, - svarsto V.Spudulis.

Plėtrai pasiruošę

Pradėti plėtros darbus bus nesunku, nes nereikės atlikti projektavimo darbų – statant šią elektrinę, buvo planuota įrengti aštuonis agregatus, todėl atlikti visi pirminiai darbai, net pastatyta elektros perdavimo linija.

„Esame pasiruošę montuoti dar keturis agregatus, palikta vieta ir dar keturiems vamzdžiams tiesti tarp Kauno marių ir viršutinio baseino“, - sako Kruonio HAE saugos tarnybos vadovaujantis specialistas Antanas Vaičaitis.

Šiuo metu Europoje veikia per 400 tokio pobūdžio hidroakumuliacinių elektrinių, nes Vakarų Europoje elektros energija vartojama taip pat netolygiai, kaip ir Lietuvoje. Latvijoje ir Estijoje tokių elektrinių nėra, o kaimyninėje Lenkijoje veikia penkios hidroakumuliacinės elektrinės.