Specialistai vis dažniau prabyla apie prekybininkų, gamintojų pažeidimus. Šio verslo gudrybes perkanda jau ir akylesni pirkėjai.
Apie parduotuvėse krečiamas šunybes „Klaipėdai“ papasakojo buvusi įvairių prekybos vietų darbuotoja.
Svarbiausia - prakišti
Prekybos centro salėje, prie kasos, turguje, mažose parduotuvėse dirbusi Rasa teigė, kad pirkėjai apgaudinėjami visur.
„Žmogus jiems nerūpi. Prekybininkams svarbiausia viską prakišti, o prekių kokybė - ne taip svarbi“, - užkulisių ypatybes vardijo pašnekovė.
Moteris pabrėžė, kad pirkėjas visada atkreiptų dėmesį į kainą. Kartais čekyje įrašoma didesnė kaina nei nurodyta prekių lentynoje.
„Pavyzdžiui, parduotuvės vedėja mums nurodė ant pieštukų rinkinio klijuoti kainą „0,99 Lt“. Pasirodo, iki tol kasoje už šią prekę „įmušdavo“ tris litus. Dažnai žmonės nepastebi, kad moka daugiau. Jei pamato, užsipuola pardavėją. Tačiau mes tikrų kainų nežinome, viskas yra suvesta į kompiuterį ir prekių lentynose dedame tokias kainas, kokias nurodo vadovybė“, - pasakojo Rasa.
Išsigando mėsos dvoko
Buvusi pardavėja teigė, kad neretai šviežius sveriamus sausainius sumaišydavo su pasenusiais.
Taip pat apipjaustydavo sūrį, mėsą, kad produktai atrodytų šviežesni.
Seną mėsą tekdavo sumalti faršui.
„Prisimenu, kartą sumalė mėsą, kurios pardavimo galiojimo terminas buvo pasibaigęs. Tačiau ji taip dvokė, kad vis dėlto nusprendė neparduoti“, - sakė Rasa.
Žuvis, anot pašnekovės, dažnai nuplaunama sūriu vandeniu, nes tada ji atrodo šviežesnė ir dingsta nemalonus kvapas.
Sena gudrybė - švieži produktai lentynose surikiuojami už tų, kurių galiojimo laikas yra besibaigiąs.
Aukos - pensininkai
Tyrimai rodo, kad dažniausiai ant prekybininkų gudrybių „pakimba“ vyresnio amžiaus žmonės.
Klaipėdietė Valda Niedritis skundėsi, kad senyvas žmogus parduotuvėse išvis negerbiamas. Įžiūrėti galiojimo laiką, perskaityti informaciją ant pakuotės neįmanoma net su padidinimo stiklu.
V.Niedritis sykį bandė išsiaiškinti, kodėl prie grietinės nurodyta akcinė kaina, tačiau kasoje išmušė kitokią.
Į jos klausimą nebuvo sureaguota. Pardavėja tik paklausė, ar ims prekę. Pusę valandos eilėje atstovėjusi moteris numojo ranka ir sutiko pirkti grietinę.
Tačiau dėl nepaaiškinamų priežasčių jos jai nebepardavė.
Įskaudintai pensininkei toks poelgis kėlė ne tik nuostabą, bet ir pyktį.
„Tada pirkau tik vieną grietinę, todėl pastebėjau, kad kaina ne tokia, kokia buvo nurodyta lentynoje. Paprastai nežiūriu į čekį. Turbūt ne vieną sykį taip buvau apgauta“, - svarstė V.Niedritis.
Sunku įrodyti
Lietuvos vartotojų instituto prezidentės Zitos Čeponytės teigimu, prekybininkų žaidimai su kainomis - dažni atvejai.
Kai kaina etiketėje nurodoma viena, o iš tiesų ji yra didesnė - tai vartotojų teisių pažeidimas.
„Galima įvardinti ir kaip sukčiavimą, ir kaip klaidinančią reklamą. Tačiau tai įrodyti yra sudėtinga. Jei žmogus kreipiasi į valstybinę instituciją, jam sudėtinga įrodyti, kad kaina buvo ne tokia. Nebent turėtų liudininkų“, - aiškino specialistė.
Pasak jos, pirkėjai dažnai teiraujasi, ką tokiais atvejais daryti.
„Patariame kreiptis į valstybines institucijas, kurios nagrinėja vartotojų skundus. Bet, jei prekės vertė nėra didelė, pirkėjai nusprendžia, kad neverta gaišti laiko“, - pasakojo Z.Čeponytė.
Kalti ir pirkėjai
Kainų neatitikimas, pasak prekybos tinklų atstovų, gali kilti dėl skirtingų priežasčių.
Pakeitus kainą kompiuterinėje sistemoje, kartais nespėjama jos pakeisti prekybos salėje. Dažnai taip atsitinka, kai baigiasi akcijos.
Kai kurie prekybos tinklai dėl tokių nesusipratimų kompensuoja pirkėjų patirtus nemalonumus. Pavyzdžiui, „VP Market“ prekybos tinklo parduotuvėse pirkėjui turi būti duodamas 5 litų vertės „Maxima“ dovanų čekis.
Pasitaiko, kad kainų lipdukus ant prekių sukeičia žaidžiantys vaikai.
Kartais pirkėjai, apžiūrinėdami prekes, vėliau jas padeda ne į tą pačią vietą. Kitas pirkėjas gali pamanyti, kad nurodyta kaina yra būtent tos prekės.
Vilioja akcijomis
Pirkėjai neretai apmulkinami įvairiomis akcijomis.
„Dažnai kainų sumažinimas tik deklaruojamas, o iš tikrųjų daroma kitaip. Prekybininkai prieš akciją pakelia kainą, o vėliau esą ji sumažinama“, - pasakojo Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Z.Čeponytė.
Sėkmingai pirkėjai viliojami išpardavimais, kai prekių skaičius yra ribotas.
Tačiau, anot pašnekovės, jau pačios akcijos pradžioje tų prekių neva nebėra. Taip prekybininkai siekia tik prisivilioti pirkėjus, kurie užsukę nusiperka kitų kartais net nereikalingų daiktų.
Žaidžia gaminio svoriu
Pirkėjai piktinasi, kad dažnai ant pakuotės negali įskaityti informacijos apie prekę.
Gamintojai gali taip daryti ir piktybiškai, kad žmogus nesužinotų, kokios sudėties yra produktas.
Įstatymuose nėra griežtai reglamentuojamas raidžių dydis.
Specialistai patys pripažįsta, jog apie šią problemą dažnai kalbama, bet nieko nenusprendžiama.
Gamintojai bando apgauti pirkėją, fasuodami produktus įvairiausiais kiekiais.
Plika akimi žiūrint, kefyro, pieno, varškės, sviesto pakuotės dydis nesiskiria. Tačiau vietoj litro į krepšį žmogus gali įsimesti 0,9 litro pakuotės gaminį.
Manydamas, kad pasiėmė standartinį 200 gramus sveriantį sviestą, pirkėjas nepastebi, jog jis sveria tik 150 gramų.
Tyrimai rodo, kad daugiausiai pirkėjas dėmesio skiria kainai. Mažesnio kiekio prekė kainuoja pigiau, todėl pirkėjas automatiškai įsimeta manydamas, kad sutaupys.
Tačiau mažesnio kiekio prekė gali būti ir brangesnė.
Baudos nebepaveikia
Pastaruoju metu prekybos centruose nustatomi itin grubūs maisto produktų saugos reikalavimų pažeidimai.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai, tikrindami parduotuves, rado, kad užsienietiška produkcija ženklinama kaip lietuviška.
Savavališkai pratęsiamas ir maisto produktų prekybos terminas.
Taip pat prekiaujama jau pasibaigusio galiojimo termino produktais.
„Negalime teigti, kad šiandien pirkėjas gali būti užtikrintas, ką perka, ir pasitikėti, kas parašyta ant produkto. Vartotojas turi būti atsargus ir atidus“, - sakė VMVT Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė.
Šiemet tarnyba sugriežtino prekybos ir gamybos vietų kontrolę.
Pripažįstama, kad įstatymuose reglamentuojamos per mažos baudos. Todėl jų skyrimas negelbsti nuo pažeidimų.
„Šiandien imamės kitokių metodų - kviečiamės prekybos, gamybos tinklų atstovus, kartu kalbamės, kaip pagerinti kontrolės sistemą“, - sakė A.Išarienė.
