Nepaisydama aiškių atkalbinėjimo ženklų iš EK pareigūnų, Lietuva šį mėnesį kreipėsi su prašymu peržiūrėti jos tinkamumą įsilieti į 12 šalių jungiančią valiutos zoną iš karto po to, kai tokią pat paraišką pateikė ES narė naujokė Slovėnija.

Šaltinių teigimu, gegužės 16 d. ataskaitoje ES administracija turbūt rekomenduos Slovėnijai įsivesti eurą 2007 metų pradžioje, tačiau neleis to padaryti Lietuvai.

Tikimasi, kad dar viena nauja ES narė Estija, kuri nori prisijungti prie euro zonos tuo pat metu kaip ir Lietuva, artimiausiomis savaitėmis atidės savo prašymą, nes jos infliacija didesnė negu Lietuvos.

„Lietuvoje yra infliacijos didėjimo tendencija, tad net jeigu ji trumpam ir atitiktų infliacijos kriterijų eurui įsivesti, gali būti, kad neatitiks vėliau“, – teigė aukšto rango Europos Komisijos pareigūnas, prašęs, kad būtų neįvardytas.

Sparčiai ekonomiškai auganti Lietuva atitinka biudžeto deficito, valstybės įsiskolinimo, palūkanų normos ir valiutos stabilumo kriterijus, tačiau per plauką nesiekia infliacijos standarto.

Infliacijos kriterijus nurodo, kad valstybių pretendenčių vidutinis 12 mėnesių kainų augimas gali ne daugiau 1,5 procentinio punkto viršyti kainų augimą trijose ES valstybėse su mažiausia infliacija. Svarbu, kad atitikimas kriterijui būtų stabilus.

Vasarį kriterijus buvo 2,6 proc., kurį Lietuva viršijo 0,1 procentinio punkto.

Lietuvos finansų ministras Zigmantas Balčytis tikisi, kad Lietuvai pavyks atitikti šį kriterijų kovą ar balandį, tačiau tai nebūtinai atvers galimybę prisijungti prie euro zonos, teigė EK pareigūnas.

Anot kai kurių ES diplomatų, nemažai dabartinių euro zonos narių netrykšta noru sparčiai išplėsti bloką dėl bendrojo nuovargio, apėmusio Sąjungą po 2004 metų integracijos bangos, kuriai iš dalies suverčiama atsakomybė už ES konstitucijos fiasko Olandijoje ir Prancūzijoje praeitais metais.

EK ekonomikos ir pinigų politikos komisaras Joaquinas Almunia antradienį Europos Parlamentui sakė, kad Komisijos vertinimai, susiję su prašymais prisijungti prie euro zonos, bus grynai techniniai, o ne politiniai.

Gegužę savo vertinimus apie dvi kandidates eurui įsivesti pateiks ir Europos centrinis bankas.

Galutinis sprendimas priimti šalį į euro zoną priklauso ES vyriausybėms, tačiau vargu, ar jos nepaisytų dviejų institucijų rekomendacijų.

Bloko finansų ministrai liepą ketina aptarti Lietuvos ir Slovėnijos paraiškas.

Kitos ES naujokės Latvija, Malta ir Kipras ketina įsivesti eurą 2008 m., Slovakija – 2009 m., Vengrija ir Čekijos Respublika – 2010 m., o didžiausia ES naujokė Lenkija dar neatskleidė savo ketinimų.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją