Jo manymu, butų kainos jau artėja prie maksimalios ribos, tačiau kainų kritimui realių priežasčių nėra.

„Prieš svarstant, ar kainos galėtų kristi, reikėtų pasverti darbo užmokesčio statyboje augimą, žemės sklypų kainų kilimą, statybinių medžiagų brangimą, pasikeitusias automobilių vietų skaičiaus vienam butui normas bei šilumos varžos dydžio pasikeitimus“.

Aplinkos apsaugos ministerija šiemet pakeitė šilumos varžos dydį, todėl gyvenamųjų namų statytojai bus priversti labiau apšiltinti namo sienas ir stogą. “Paprastai kalbant, brangs langai, stogas ir namo sienos tam, kad būtų laikomasi naujų reikalavimų“ , - sakė UAB “Progresyvios investicijos” projektų statybos dalies vadovas Valerijus Luzginas.

Dar praėjusiais metais patvirtinti automobilių stovėjimo vietų normų pakeitimai taip pat tapo galvos skausmu daugiabučių statytojams.

“Iki tol privalomas skaičius - 0,8 automobilio vietos vienam butui buvo tikrai per mažas, tačiau dabar normą padidinus iki 1,2, ši norma didesniuose miegamųjų rajonų projektuose neretai būna per didelė. Pardavus visus butus name lieka neparduotų automobilių stovėjimo vietų. Statant namą miegamajame rajone ir norint užtikrinti nustatytą automobilių vietų skaičių, tenka net du aukštus kasti po žeme. Tai iš tiesų brangu, ypač, žinant, kad po butų pardavimo, dalis automobilių stovėjimo vietų lieka neparduotos“, - teigė projektų vadovas Giedrius Kražauskas.

Svarbiausiu faktoriumi, kuris ateityje gali dar labiau pabranginti butus, laikomas statybininkų darbo užmokesčio augimas. „Progresyvių investicijų“ skaičiavimais, statybininkų darbo užmokestis per praėjusius metus pakilo maždaug 25 procentais. “Gyvenamojoje statyboje nuo darbo užmokesčio priklauso iki 50 – 60 proc. statybų kaštų. Nesunku paskaičiuoti, kiek konkrečiai pabrangsta statybos, kai kyla statybininkų darbo užmokestis. Kol kas statybininkų atlyginimai auga ir toliau“, - konstatavo G. Kražauskas.

Didelę įtaką butų kainoms daro ir vis brangstančios statybinės medžiagos. Per 2005 metus betonas brango net 22 proc., langai – 12 – 15 proc. “Vilniaus betono rinkoje - tik trys įmonės, todėl praktiškai konkurencijos augant rinkos poreikiams nėra išvis. Medžiagų tiekėjai nesutinka sudaryti sutarčių visam statybų laikotarpiui ir tiekti medžiagas už sutartą kainą. Dabar sutartys sudaromos tik keliems mėnesiams, todėl statytojai pardavinėdami butus tiksliai nežino, kokia bus pastatyto namo savikaina. Tenka remtis prognozėmis“, - sakė „Progresyvių investicijų“ projektų ekonominės dalies vadovė.

Statybų pradžią vilkinantys valdininkai ir vis ilgiau daromi detalieji planai – dar vienas faktorius, neigiamai veikiantis butų kainas. G. Kražausko teigimu, anksčiau detalieji planai buvo padaromi per žymiai trumpesnį laikotarpį. „Ilgiau nei ankstesniais metais vaikščiojant po valdininkų kabinetus statybų rinkoje spėja išaugti statybos kaštai, pasikeisti statybos normos, be to, bankui reikia mokėti palūkanas už žemę dar nepradėjus statybų“.

„Progresyvių investicijų“ projektų vadovas mano, kad didėjantys statybų kaštai palaikys dabartines butų kainas arba per šiuos metus dar kilstelės iki 7-10 proc.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją