Naikina paskutines kliūtis
Laisvų žemės sklypų greta Vievio ir Elektrėnų beveik nėra, pastaraisiais metais aro kaina čia išaugo kone du kartus. Dabar prie magistralės esančios žemės aras kainuoja apie 2000 litų. Palyginti didelė žemės kaina neatbaido investuotojų. Be to, ekspertai prognozuoja, kad po Elektrėnų savivaldybės sprendimo šis procesas gali gerokai įsibėgėti, kartu suaktyvindamas žemės rinką ir kilstelėdamas jos kainas, nes Elektrėnų savivaldybė planuoja panaikinti kliūtis keisti žemės paskirtį.
“Parengėme teritorijų prie magistralinio kelio Vilnius-Kaunas funkcinio zonavimo specialųjį planą. Taip pat rengiamas ir analogiškas visos Savivaldybės teritorijos planas. Tarybai patvirtinus planą, dings kliūtys, trukdančios čia ateiti investuotojams”, - sakė Elektrėnų savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Arūnas Butrimavičius.
Pasak jo, kol nėra šių planų, minėtose teritorijose negalima keisti žemės paskirties iš žemės ūkio į kitokią. Naujuosiuose planuose bus numatytos teritorijos ir pramonės, ir verslo, ir gyvenamiesiems bei poilsio objektams statyti.
Verslininkai įdėmiai stebi vykstančius procesus. A.Butrimavičius sako, kad artėjant esminiams Savivaldybės sprendimams, auga ir investuotojų dėmesys. “Prie magistralės aktyviai superkama žemė, tokia aktyvi rinka dar niekada nebuvo”, - sakė Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas.
Žemės sklypus perka ir privatūs asmenys, ir stambios verslo kompanijos. “Planuojami ir pramonės objektai, - sakė A.Butrimavičius. - Daugelis laukė plano patvirtinimo, nes tik tuomet galima konkrečiau planuoti ir įgyvendinti projektus”.
Kils investicinis bumas
Pagal patvirtintą planą, pramonei prie Vievio per 2 kilometrus nuo magistralės atrėžta apie 100-200 hektarų ir dar keliolika hektarų - prie Elektrėnų. Daugiau nei pusė šios žemės yra privati žemės ūkio paskirties, likusi - laisva valstybės žemė. Dar dešimtis tūkstančių hektarų prie magistralės nuo Vievio iki Elektrėnų suplanuota skirti verslo objektams.
Kol kas nė viena kita aplink magistralę esanti Savivaldybė nėra parengusi tokio plano, todėl prognozuojama, kad Vievyje ir Elektrėnuose kils tikras investicijų bumas.
Iki šiol ne viena bendrovė yra įsigijusi didelius sklypus šalia šių dviejų miestų. “Locus projektai” už 10 mln. litų jau yra nusipirkę 20 hektarų žemės sklypą Vievyje.
Dvigubai savo teritoriją plečia Vievyje veikiantis “Baltijos baldų grupės” fabrikas. Kiek toliau, Elektrėnų link, Abromiškėse, prekybos tinklas “Lidl” projektuoja logistikos centrą, prieš Vievį (važiuojant iš Vilniaus) tokį centrą ketina statyti RIMI.
“Tai tik keli projektai. Žinau, kad kai kurie verslininkai žemės ūkio paskirties žemėje ketina vystyti smulkųjį ar sandėliavimo verslą”, - sakė A.Butrimavičius. Didžioji dalis investuotojų, anot jo, žemę perka turėdami konkrečių investicinių planų, mažesnė dalis bando spekuliuoti nekilnojamuoju turtu.
Rinką išjudino galimas oro uostas
Spekuliacijos tendencijos itin išryškėjo po to, kai pasirodė pranešimai apie ketinimus greta Elektrėnų statyti centrinius šalies oro vartus. “Daugelis manė, kad ten įsikurs oro uostas, todėl suskubo pirkti tuomet palyginti pigią žemę. Šiuo metu šios idėjos lyg ir ketinama atsisakyti, todėl spekuliacinių sandorių gerokai sumažėjo”, - sakė nekilnojamojo turto bendrovės “Latmas” vadovas Vygintas Leonavičius.
Šiuo metu prie magistralės bendrovė parduoda net kelis keliolikos hektarų sklypus, tačiau išaugusi jų kaina pradeda atbaidyti investuotojus. “Labai svarbu, kad būtų nuvažiavimas nuo kelio, arti magistralė, kiti faktoriai”, - pastebėjo nekilnojamojo turto ekspertas. Jo vertinimu, žemės kaina nuo Elektrėnų, Vilniaus link, toliau brangsta, per pastaruosius metus jos vertė išaugo beveik du kartus.
Visai kitokios tendencijos pastebimos Kaišiadorių rajone. Pavyzdžiui, ties Žiežmariais ir Rumšiškėmis daugelyje žemės sklypų vystomas žemės ūkis. “Kauno rajone ar ties Kauno mariomis perkami sklypai gyvenamiesiems namams statyti, retai sulaukiama vadinamųjų plyno lauko investicijų”, - sakė V.Leonavičius.
Kaišiadorių rajone arti magistralės esančios žemės aras šiuo metu kainuoja apie 1300 litų, kitose šio rajono vietose - apie 600 litų.
Žvalgosi Rygos link
Kas lemia tokias tendencijas? Ar verslininkams arti sostinės esantys rajonai atrodo gerokai patrauklesni? Kauno apskrities Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos skyriaus vedėjas Vytas Daubaras sako, kad investicijas į Kaišiadorių rajoną stabdo Bendrojo plano nebuvimas.
“Kauno rajone masiškai keičiama žemės paskirtis, tačiau Kaišiadorių rajone tokie procesai vyksta retai. Nė vienas Kauno apskrities rajonas neturi bendrųjų planų. Pavyzdžiui, Kaišiadorys net nepradėjo jo rengti. Tai didelė kliūtis. Jei nėra bendrojo plano, neįmanoma parengti detalaus teritorijos planavimo”, - sakė V.Daubaras.
Kauno verslininkai labiau linkę investuoti Klaipėdos ir Rygos kryptimi. Korporacijos “Matininkai” turto vertintojas Paulius Rukas pastebi tendencijas, kad vis daugiau žemės paskirties plotų Kauno rajone, Klaipėdos link, verčiami komercinės ar gyvenamosios paskirties plotais. “Prie svarbiausių kelių statomi ir gyvenamųjų namų kvartalai”, - teigė P.Rukas.
VĮ Registrų centro Rinkos tyrimų ir rinkos analizės skyriaus vedėjas Steponas Deveikis mano, kad daugelis Kauno regionui skirtų investicijų tenka vadinamajam IX forto kvartalui. “Iki šiol čia kyla prekybos ir logistikos centrai, kitos bendrovės. Be to, Vilniaus apskritį maitina sostinės, o Kauno - laikinosios sostinės verslininkai. Kai pastarieji nebetilps Kauno regione, gerokai aktyvesnės investicijos prasidės ir aplink Kaišiadoris. Kita vertus, tam tikri objektyvūs veiksniai leidžia manyti, kad arčiau Kauno steigsis ne pramonės įmonės, o plėsis aptarnavimo sektorius, ypač arti marių ir Rumšiškių”, - vertino ekspertas.
Įsitvirtina kaip dvimiesčio centras
“Elektrėnų savivaldybė sėkmingai išnaudoja Vilniaus ir Kauno dvimiesčio idėją. Išsprendus žemės paskirties keitimo problemą, tos teritorijos taps patrauklios investuotojams, ir jų čia tirštės”, - pagrindines investicijų priežastis nurodė VĮ Registrų centro Rinkos tyrimų ir rinkos analizės skyriaus vedėjas.
Išskiriamos ir kitos Elektrėnų bei Vievio patrauklumo priežastys. Anot ekspertų, Elektrėnų savivaldybė siekia įsitvirtinti kaip dvimiesčio centras, be to, čia greičiau nei didžiuosiuose miestuose parengiami investiciniai projektai bei sutvarkomi būtini formalumai jiems įgyvendinti.
Investicijų augimo tempai, anot rinkos analitikų, išsilaikys tik tuo atveju, jei žemės kainos neaugs tokiais tempais kaip sostinėje. “Turi išlikti protingumo kriterijai. Priešingu atveju, investuotojų veiksmai taptų pernelyg rizikingi. Galima sakyti, kad dabar dedami savotiški indėliai į žemę, siekiant gauti didelius dividendus”, - vertino S.Deveikis.
Elektrėnų savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas A.Butrimavičius nesureikšmina dvimiesčio projekto, tačiau pripažįsta, jog jis išjudino kai kuriuos procesus. “Matyt, šiek tiek nulėmė investicinę erdvę, bet taip pat labai abejoju, kad verslininkai pakankamai informuoti apie dvimiestį. Aišku, daugelis įvertina ir dvimiesčio privalumus, vis dėlto svarbiausias faktorius yra vieta, verslo sąlygos ir sukurta infrastruktūra”, - įsitikinęs A.Butrimavičius.
