Posėdyje dalyvavusio R.Kriščiūno teigimu, planą pateikiant Seimui į atskiras kategorijas bus išskirti veiksmų planai, kaip tvarkytis su galimais pažeidimais didinant kainas bei kaip informuoti visuomenę.
R.Kriščiūnas žurnalistams sakė, jog rengiant veiksmus buvo atsižvelgiama į kitų šalių patirtį įvedant eurą.
„Kai kuriose šalyse buvo ir teisinis reglamentavimas, priimti įstatymai, kad negalima keisti kainų. Tačiau visos šalys pačios pripažįsta, kad tas įstatymas buvo tik psichologinio pobūdžio. Manau, labai sudėtinga tokį įstatymą įgyvendinti ir nustatyti, ar kaina buvo padidėjusi vien dėl to, kad euras buvo įvestas", - aiškino Finansų ministerijos sekretorius.
Jam pritarė ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Bradauskas: „Tokie įstatymai buvo priimti žmonių nuraminimui, jie praktiškai nieko nedavė, bet nieko ir nepakenkė".
Pasak R.Kriščiūno, nuo tyčinio kainų didinimo gali saugoti moralinės priemonės.
„Iš tikrųjų būtų galima jiems (prekybininkams – DELFI) siūlyti priimti garbės kodeksą. Jeigu jie pasižada garbės kodekso laikytis, tai būtų galima naudoti ir savireklamai", - kalbėjo R.Kriščiūnas.
Lietuvoje ketinama įsivesti eurą 2007 metų sausio pirmąją.
Šiuo metu planuojama, kad laikotarpis, kurio metu rinkoje funkcionuos dvi valiutos, truks 15 dienų.
Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino, pagrindines išlaidas Lietuvai įvedant eurą sudarys informacinė kampanija – 10-11 mln. lt, atsiskaitymo sistemų pertvarkymas – 5-6 mln. lt bei grynųjų pinigų gamybos išlaidos, kurias dar esą sunku įvardyti, tačiau jos gali siekti nuo 80 iki 100 mln. lt.
Didžiausia išlaidų našta teks Lietuvos bankui, kai kurias informacinės kampanijos priemones gali finansuoti ir Europos centrinis bankas arba Europos Komisija.
