Gamykla, kokios dar nebuvo
Energetikos komplekso planas skamba pretenzingai: „Sukurti neturintį Lietuvoje analogo modernų, stabiliai dirbantį ir ekonomiškai efektyvų, aukštos kokybės ir gamybos efektyvumo bei atitinkantį Europos Sąjungoje keliamus ekologinius reikalavimus Agropramoninį holdingą, pajėgiantį gerai perdirbti Lietuvos žemdirbių išaugintus kvietrugius ir cukrinius runkelius“.
Įmonėje būtų kasmet perdirbama iki 400 tūkst. tonų kvietrugių ir 150 tūkst. tonų cukrinių runkelių. Galima perdirbti ir pjuvenas, šakas šiaudus. Pagaminta produkcija būtų naudojama ekologiškai švariam bioelektrinės kurui, kita dalis – eksportuojama į kaimynines Europos šalis. Jau 2005–2006 m. su augintojais ketinama pasirašyti bendradarbiavimo sutartis dėl ilgo ir nepertraukiamo kvietrugių ir cukrinių runkelių tiekimo. Įmonė užtikrintų visos kokybiškos produkcijos supirkimą. Iš perdirbtos produkcijos žliaugtų būtų gaminama ekologiška plastmasė. Šiaurės Lietuvoje planuojama pastatyti šešias stacionarias regionines grūdų saugyklas.
Milijardinės investicijos
Pasak projekto kūrėjų, kompleksas turėtų būti pastatytas jau 2007 m. spalį. Moderni gamykla suteiktų darbo vietas 7 tūkst. žmonių. Pirmiausia buvo kalbama apie 1,7 mlrd. Lt investicijas Kupiškyje. Rajono tarybai praėjusią savaitę pristatytas projektas, kurio investicijos būtų 2,4 mlrd. Lt. Projekto kūrėjai tikisi iš ES struktūrinių fondų pritraukti 49 mln. eurų.
Apie tokias rožines svajones kupiškėnams pasakojo Alius Eidukas, įmonės NBSI savininkas. Projekto partnerės – Indijos ir Šveicarijos bendrovės. Kaip teigė autorius, su galimais užsienio investuotojais dar deramasi.
Kupiškio rajono tarybos projekto autorius prašė išnuomoti iki 20 ha žemės sklypą šiam kompleksui statyti. Daugeliui abejonių kėlė statybų iniciatoriaus sugebėjimai. Vienas tarybos narys bandė ieškoti duomenų apie šią įmonę internete, tačiau jokios informacijos nerado. Milijardiniam projektui parengti reikia beveik instituto, o šiuo atveju tokio projekto imasi Lietuvoje mažai žinoma personalinė įmonė.
Abejonės
Kupiškio rajono meras Leonas Apšega didžiavosi savo nuopelnu, kad pritraukė investicijas, ir džiaugėsi suklestėsiančiu rajonu, o kai kurie rajono tarybos nariai tuo labai abejojo. Jie juokavo, kad beveik pats Pasaulio banko prezidentas turėtų sukirsti rankomis su mūsų šalies ministru pirmininku, jeigu ketinama į Lietuvą „atvesti“ šitokius pinigus. Tarybos nariai domėjosi, kas rengiasi tokioms investicijoms: ar Lietuvos įmonės, ar užsienio investuotojai. A. Eidukas patikino, kad seniai dirba investicijų srityje ir jau sukūrė keletą sėkmingų projektų: „Už šio projekto stovi rimtos finansinės struktūros – amerikiečių energetinės kompanijos. Jos suinteresuotos investicijų kiekiu ir grąža. Jau susitarta priešprojektiniams darbams skirti 100 mln. Lt“.
Projektui pritarė visi rajono tarybos nariai, patikėję rajono mero žodžiais, kad jis kelis mėnesius intensyviai bendravo su darbo autoriumi, ne kartą lankėsi jo biure ir net namie. Rajono vadovas nuoširdžiai tiki, kad šis sumanymas bus įgyvendintas. Kupiškis, anot A. Eiduko, pasirinktas dėl geros infrastruktūros. Nors iki šio miesto dar nenutiesta gamtinių dujų magistralė, bet žemdirbiškame regione galima supirkti reikiamą kiekį žaliavos. Kitas geras dalykas, kad galima naudotis geležinkeliu, gera kelių infrastruktūra. Be to, nutiestos aukštos įtampos elektros linijos.
Kupiškio rajono taryba entuziastingai pritarė miesto renesanso projektui, o Ūkio ministerija apie jį išgirdo pirmąkart. Palyginimui – keletas skaičių. Tiesioginės užsienio investicijos, Lietuvos banko duomenimis, 2004 m. Lietuvoje siekė 2,15 mlrd. Lt. Visos valstybės biudžetas – apie 12 mlrd. Lt. Kupiškio rajono savivaldybės biudžetas – apie 33 mln. Lt.
Atnaujinamo Kupiškio energetikos komplekso koncepcija
Žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonė
25 MW/32 MWh galingumo biokuro elektrinė
6 grūdų saugyklos
Biokuro saugykla
Žliaugtų perdirbimo įmonė
Geležinkelio terminalas
Logistikos centras
Žemės ūkio gamybos poreikių aprūpinimo įmonė
Žemės ūkio produkcijos gamybos ir supirkimo įmonės
