Anot jo, paslaugos yra viena iš labiausiai suvaržytų įvairiais apribojimais verslo sričių. Įvairiose ES valstybėse taikomos vis kitokios priežiūros, licencijavimo taisyklės.
Šiuo metu Lietuvoje turint paslaugų įmonę gana sudėtinga skverbtis į kitas Europos Sąjungos valstybes - ten reikia steigti įmonę, gauti licencijas ir panašiai. Pradėjus visose šalyse veikti vieningoms taisyklėms, nebereikėtų steigti užsienio šalyje įmonės.
"Mažėtų kaštai, supaprastėtų procedūros, mažiau tektų susidurti su biurokratais. Dabar esantys suvaržymai atkristų. Todėl labai svarbu dalyvauti šios direktyvos rengime", - pabrėžė A. Akstinas.
Tarptautinių prekybos rūmų Lietuva vadovo nuomone, Lietuva, kaip maža rinka, nebūtų labai patraukli, todėl Lietuvai didesnis rinkos atvėrimo laipsnis nebūtų grėsmingas. Tačiau didžiosios valstybės tuo nesuinteresuotos ir todėl gina savo pozicijas.
Direktyva apims visą paslaugų sferą, išskyrus finansines paslaugas, transportą ir telekomunikacijas.
"Tai labai aktualus dokumentas. Tačiau šiandien verslo atstovai vangiai dalyvauja šiame procese. Reikia išsakyti savo poziciją, norus, galimybes, nes traukinys nuvažiuos, ir mes jau į jį nebeįlipsime", - akcentavo rūmų direktorius.
Jis prognozuoja, kad direktyva atvers naujų galimybių statybininkams, kepėjams, gidams, vertėjams, kirpėjams, medikams, architektams.
Statistikos departamento teigimu, balandžio mėnesį 57 proc. paslaugų įmonių vadovų savo įmonės ekonominę būklę vertino gerai, buvo prognozuojama, kad daugės teikiamų paslaugų užsakymų. Labiausiai užsakymų padidėjimo tikėjosi viešbučių ir restoranų, telekomunikacijų, transporto ir sandėliavimo įmonių vadovai, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įmonės.