Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia: "Daliai verslininkų, kurie galbūt tik po truputį dabar pradeda žvalgytis į ES rinką, ne tie kurie jau dirba seniai su ES rinka ir puikiai žino, kokia situacija yra tenai, bet štai tai kitai daliai gali būti šioks toks šokas, nes jie galbūt įdės pernelyg didelius lūkesčius į narystę ES, ir deja, tie lūkesčiai nepasiteisins".
Specialistai sako, kad smulkiosioms įmonėms gali tekti kooperuotis. Esą taip paprasčiau organizuoti ne tik gamybą, bet ir pardavimą. Be to, Europos Sąjungoje ir vietos rinkoje bus keliami didesni kokybės ir aplinkosaugos reikalavimai. Norintiems išlikti teks daugiau investuoti ir į technologijas.
Verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas sako: "Dabar mes matom ekstensyvią didžiųjų prekybos tinklų plėtrą, smulkūs gamintojai, smulkūs tiekėjai, na, jie gyvena sunkius laikus, bet dar ne tie patys sunkiausi laikai, dėl to, kad kai įstosim į ES jų ne viena užsidarys dėl to, kad neatitiks tų higienos vadinamų aplinkosauginių reikalavimų".
"Smulkioms įmonėms labai didelis sunkumas susidaro bandant toj naujoj rinkoj prigyti, sužinoti reikalavimus ir juos išpildyti, ypač mokestiniai dalykai yra problematiški", - sako Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkė Laima Mogenienė.
Anot verslininkų, po gegužės turėtų augti statybų sektorius, tuo tarpu tekstilės pramonei bus sunku konkuruoti su kiniškais gaminiais. Tačiau mūsų įmonės dar gali išlošti dėl pigios darbo jėgos.
"Aš manau, kad vis tiek ilgainiui arba ilgalaikiu laikotarpiu vis dėlto įmonės išlaikys tą konkurencinį pranašumą, nes algos taip greitai nekils, todėl, kad mūsų tas darbo užmokestis yra sąlyginai didelis, sąlyginai reiškias dėl mokestinės naštos", - sako Pramonininkų konfederacijos l.e.p. generalinis direktorius Andrius Nikitinas.
Specialistai teigia, kad šalyje plėsis aptarnavimo ir turizmo sektorius, o žemės ūkyje išliks tik stambūs ūkiai.