"Yra daug įvairių prognozių, daug nuomonių, todėl daugelis šalių nori palaukti ir pažiūrėti, kaip tai vyks realiai", - sakė Eltai Europos integracijos ir tarptautinių santykių departamento direktorė Rita Kazlauskienė.
Pareigūnės nuomone, galbūt po dvejų metų, kai bus atlikta laisvo judėjimo apžvalga, šalys narės pareikš naujus pageidavimus netaikyti apribojimų.
"Manyčiau, kad po poros metų šalys pamatys, kad nėra būtina taip smarkiai saugoti sienas nuo naujų narių", - įsitikinusi R. Kazlauskienė, prognozuojanti, kad tuomet savo pozicijas gali peržiūrėti ir tokios šalys, kaip Vokietija ar Austrija.
Anot R. Kazlauskienės, valstybės dar gali atverti savo sienas pagal dvišales sutartis. Pavyzdžiui, Ispanija yra patikinusi, jog lietuviai jiems kol kas nekelia problemų.
"Sunku prognozuoti rezultatus, tačiau bandysime kalbėtis dėl dvišalių sutarčių, pagal kurias būtų įdarbinami, tarkim, sezoniniai darbuotojai, ar nustatyta įdarbinimo kvota. Pasirašyti tokias sutartis planuojame siūlyti Graikijai bei Portugalijai", - teigia Europos integracijos ir tarptautinių santykių departamento vadovė.
Darbo rinkas laikyti uždarytomis šalių vyriausybes spaudžia profsąjungos, baimindamosi, kad užplūdus pigiai darbo jėgai gali mažėti atlyginimai ir augti nedarbas.
Pernai ministerijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad per artimiausius metus dirbti į užsienį nusiteikę išvykti daugiau kaip 320 tūkst. nuolatinių Lietuvos gyventojų. Tyrimo laikotarpiu į užsienį dirbti buvo išvykę maždaug 200 tūkst. žmonių, iš kurių 57 proc. - į Europos Sąjungos šalis. Prognozuojama, kad Lietuvai integruojantis į ES šis procentas augs, tačiau neviršys 60 proc., nes yra susiformavęs kitas stiprus traukos centras - JAV.