ECB vykdančiosios valdybos narė Gertrude Tumpel-Gugerell (Gertrūda Tumpel Gugerel) pareiškė, jog prisijungimo prie euro zonos kriterijai nesikeis, nors juos ir kritikuoja daugelis iš būsimųjų valstybių narių. Pastarųjų nuomone, dabartiniai reikalavimai sukeltų nežinią ir pakenktų jų ekonomikoms.
G. Tumpel-Gugerell centrinių bankų vadovams iš aštuonių buvusių socialistinių Rytų Europos ir Baltijos bei dviejų Viduržemio jūros valstybių sakė, kad kandidatės bus vertinamos pagal tuos pačius kriterijus, kuriuos turėjo atitikti dabartinės euro zonos valstybės. "Konvergencijos kriterijų taikymą ir toliau reglamentuos vienoda tvarka, - teigė ECB pareigūnė. - Nebus jokių papildomų kriterijų, tačiau nebus švelninami ir esamieji kriterijai".
G. Tumpel-Gugerell pozicija atitinka ECB ir ES pareigūnų požiūrį, jog eurą įsivesti siekiančios šalys turi mažiausiai dvejus metus dalyvauti valiutų keitimo kursų mechanizme ERM-2, kuris susietų jų nacionalines valiutas su euru. Tokia pozicija reiškia, kad pagrindinis nacionalinių valiutų kursas euro atžvilgiu galės svyruoti ne daugiau kaip 2,25 proc. į vieną ar į kitą pusę.
Be to, būsimosios euro zonos narės privalės sumažinti infliaciją ir biudžetų deficitą bei pritaikyti savo ekonomikas ir palūkanų normas prie dabartinių Europos pinigų sąjungos valstybių. Nors būsimosios ES narės sutinka, kad joms būtina spartinti reformas, šios šalys priešinasi siūlomam jų įgyvendinimo būdui. Pavyzdžiui, Lenkija primygtinai tvirtina, kad pagerinti ekonominę padėtį jai labiausiai padėtų greitas euro įvedimas.
Šešios iš dešimties būsimųjų ES valstybių, kurių atstovai dalyvauja Vienoje vykstančioje "Rytų-Vakarų" konferencijoje dėl ES plėtros, bijo, kad prisijungus prie ERM-2 jų valiutoms grėstų spekuliacinės atakos. Daugelis kandidačių norėtų į euro zoną įsitraukti kaip įmanoma greičiau, galbūt netgi visiškai nedalyvaudamos ERM-2 mechanizme.
"ERM-2 nėra geriausias būdas pradėti esmines reformas, - viešoje diskusijoje dėl valiutų keitimo kursų mechanizmo teigė Slovakijos centrinio banko vadovė Elana Kohutikova. - (Jame dalyvaujant) gali grėsti daugybė sukrėtimų". Tuo tarpu Lenkijos centrinio banko makroekonominių tyrimų skyriaus direktorius Adamas Czyzewski’s (Adamas Čiževskis) sakė: "Lenkijai tai (ERM-2) neatrodo naudinga sistema".
Šiai pozicijai pritarė ir Čekijos centrinio banko valdybos pirmininko pavaduotojas Oldrichas Dedeckas (Oldrichas Dedekas): "Kodėl gi taikant šią sistemą komplikuoti valiutų (mainų) režimą?" Čekija ketina kelerius metus stebėti, kaip ERM-2 mechanizmas veikia ir tik vėliau įteikti prisijungimo paraišką.
Lietuva, kuri savo valiutą su euru jau yra susiejusi fiksuotu kursu ir atitinka daugelį narystės euro zonoje kriterijų, laikosi pozicijos, kad perėjimas prie laisvai svyruojančio kurso, pagrįsto pagrindiniu santykiu su euru, sukeltų nežinią ir "būtų neprotingas". "Tai būtų didžiulė viešųjų ryšių bėda", - aiškino Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ramunė Vilija Zabulienė.
Būsimųjų narių poziciją tvirtai parėmė ekonomistas Barry Eichengreenas (Baris Aichegrynas) iš Kalifornijos universiteto. Buvusio JAV prezidento Billo Clintono (Bilo Klintono) administracijos pareigūnas teigė, jog ERM-2 yra dabartinei padėčiai netinkantis "iškreiptas" kriterijus.
Pasak ekonomisto, vertindami kandidates ES pareigūnai turėtų dėmesį sutelkti į biudžeto klausimus ir infliacijos lygį, o ne versti jas laikytis labai griežtų kurso svyravimo ribų, kurios gali paskatinti užsienio prekiautojų atakas. B. Eichengreenas priminė, kad dešimtąjį dešimtmetį nuo tokių atakų nukentėjo Didžioji Britanija ir Italija. "Tai - katastrofos receptas", - apie ERM-2 sakė ekonomistas.
Nors būsimosios narės labai kritiškai vertina prisijungimo prie euro zonos kriterijus ir ragina juos keisti, bendrą požiūrį labai tiksliai apibūdino Maltos atstovas. "Yra degantys lankai, ir mes per juos šoksime, - sakė Maltos centrinio banko vadovas Michaelas Bonello’as (Maiklas Bonelas). - Iš tikrųjų neturime pasirinkimo".