„Kaina bus tokia, kiek suskaičiuos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija, mes to nežinome“, - sakė bendrovės vadovas. „Vilniaus vandenų“ skaičiavimais, jei žmogus vidutiniškai išnaudoja 4 kubinius metrus vandens, priskaičiavus abonentinį šalto vandens mokestį jis bendrovei vidutiniškai mokėtų 6 litus už kubinį metrą.
Šiuo metu už vieną kubinį metrą šalto vandens vilniečiai moka 4,22 lito.
„Yra kurie sunaudoja ir 20 kubinių metrų per mėnesį, tačiau tokiu atveju vandens pardavimo mokesčio kaina bus vis viena 4 litai, o gal 3 litai – kiek paskaičiuos Kainų ir energetikos tarnyba“, - sakė D. Norkus.
Vandens tiekimo bendrovės vadovas teigė esantis patenkintas Vilniaus miesto tarybos sprendimu.
„Prašėme palaiminti veiklos ir plėtros planą, kad Kainų ir energetikos komisijai galėtume atiduoti pagal savo metodiką paskaičiuoti, koks turėtų būti šalto vandens pardavimo tarifas, kurį sudarytų kaina už suvartotą vandenį, nuotekas ir vandens pardavimo mokestis, kurį galima pavadinti abonentiniu“, - paaiškino D. Norkus.
Direktoriaus duomenimis, skaitiklių pakeitimo ir pardavimo tarnybos sąnaudos sieks 70 mln. litų. „Padalykite pagal gyventojų skaičių – niekas neturės tiek pinigų iš karto sumokėti“, - sakė „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius, paklaustas, kodėl už bendrovės investicijas gyventojams reikės mokėti kas mėnesį.
Į klausimą, kodėl pati įmonė nekaupė pinigų tokioms investicijoms, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius atsakė, jog investicijos kauptos, tačiau sąnaudos buvo gerokai didesnės. „Reikėjo atstatyti tinklus, kurie nuo socialistinių laikų susidėvėję. Reikėjo juos keisti, remontuoti, tad per ilgą laikotarpį susidarė tokia situacija“.
Prieš posėdį prie savivaldybės piketavę Naujosios sąjungos Vilniaus skyriaus atstovai DELFI sakė pasipiktinę, kad šiuo visiems miesto žmonėms svarbiu klausimu savivaldybė nesitarė su žmonėmis.
Savivaldybės Taryboje planui pritarta su dviem išlygomis: kad šalto vandens abonentinis mokestis gyventojams ir įmonėms būtų didinamas ne „smūginiu būdu“, bet palaipsniui.
Antras protokolinis įrašas, kuriam pritarė vilniečių rinkti politikai - „įpareigoti UAB „Vilniaus vandenys“ generalinį direktorių skubiai kreiptis į teismą dėl UAB „Vilniaus energija“ skolos, kuri šiuo metu sudaro apie 13 mln. litų, išieškojimo“.
Remdamasi patvirtintu dokumentu, bendrovė „Vilniaus vandenys“ vykdys investicinius vandentvarkos projektus: dumblo, nuotekų valymo įrenginių statybas ar rekonstrukciją, vandentiekio ir nuotekų tinklų modernizavimą, kitus.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Vandens ir transporto skyriaus vedėjas Aloyzas Stapulionis pabrėžė, jog vandens pardavimo mokesčio negalima vadinti nauju ar juolab papildomu.
„Į vadinamąjį administravimo mokestį įeina apskaitos prietaisų pastatymas, keitimas, patikra, rodmenų nuėmimas, sąskaitų išrašymas ir taip toliau. Kitaip sakant tai – visos pardavimo tarnybos, kuri kartais vadinama abonentine, veiklos sąnaudos“, - DELFI sakė A. Stapulionis.
Pasak specialisto, bendrovės „Vilniaus vandenų“ paslaugų kaina buvo suderinta ir nustatyta 2001 metais, tačiau joje nebuvo išskirtas vadinamasis abonentinis mokestis.
„Reikėtų suprasti, kad tai – nieko naujo, tiesiog dabar jis išskirtas pagal Tarptautinį verslo apskaitos standartą ir Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymą“, - sakė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovas.
Kiek vilniečiams kainuos šaltas vanduo, specialistas nesiėmė spręsti, nes tai priklausys nuo įvairių faktorių.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, brangiausiai už vandenį – beveik 10 litų už kubą – moka Nidos gyventojai. Vilniuje mokestis už šaltą vandenį kol kas vienas žemiausių Lietuvoje.
