Iš ES struktūrinių fondų Lietuva turėtų gauti 792,1 milijono eurų, o iš Sanglaudos fondo - 543 milijonus eurų.
Tikėtina, kad dėl šių investicijų Lietuvos bendrasis vidaus produkto prieaugis padidės nuo 1,2 procento 2004 metais iki 1,8 procento 2006 metais. ES pinigais galėtų naudotis daugiau kaip 31 tūkstantis šalies įmonių. Anot finansų ministrės Dalios Grybauskaitės, derybas su Europos Komisija planuojama baigti po pusantro mėnesio.
Daugiausia fondo lėšų - apie 40 procentų - Lietuva ketina skirti socialinei ir ekonominei infrastruktūrai, pramonei atitektų 25-26 procentai, o žemės ūkiui ir žuvininkystei - 15-16 procentų ES fondų lėšų.
Grybauskaitė sakė, kad šie skaičiai gali šiek tiek kisti.
Ministrės nuomone, nuo to, kaip lėšos bus panaudotos 2004-2006 metais, priklausys ES finansinė parama Lietuvai nuo 2007 metų.
"Mūsų tikslas - gauti kuo daugiau lėšų ir kuo geriau jas panaudoti, be skandalų. Turime tai užtikrinti, nes bet koks konfliktas gali turėti didelių politinių ir ekonominių pasekmių", - sakė Grybauskaitė.
Pareigūnė paaiškino, kad, pavyzdžiui, žlugus vienam vandenvalos projektui, atsirastų grėsmė negauti finansavimo ir kitiems panašiems projektams visoje šalyje.
ES struktūrinės politikos fondai įsteigti padėti sunkumus išgyvenantiems regionams prisitaikyti prie besikeičiančių ekonominių sąlygų. Struktūriniai fondai finansuoja projektus, padedančius sunkiai besiverčiančioms įmonėms ir darbuotojams imtis perspektyvesnės veiklos.
Tačiau šie fondai nefinansuoja pasyvios socialinės politikos (nedarbo pašalpos ir pan.). Šiuo metu veikia ES regioninės plėtros, socialinis, Žemės ūkio ir kiti fondai.
Sanglaudos fondo lėšomis finansuojami transporto ir aplinkosaugos plėtros projektai. Parama skiriama konkretiems projektams.
