Komandiruočių dienpinigiai, jei jų suma viršys pusę darbo užmokesčio, bus apmokestinti

Vyriausybė galiojančią komandiruočių sąnaudų atskaitymo tvarką papildė nuostata, pagal kurią numatoma neapmokestinti dienpinigių, jeigu jų bendra suma per mėnesį neviršija 50 proc. darbuotojo darbo užmokesčio. Šią ribą viršijanti suma bus apmokestinta ta pačia tvarka, kaip ir kitos su darbo santykiais susijusios pajamos.

Tokių priemonių, pasak Vyriausybės spaudos tarnybos, imtasi siekiant užkirsti kelią mokesčių išvengimui, rinkos bei konkurencijos sąlygų iškraipymui, taip pat atsižvelgus į verslininkų pastabas.

Nutarimo "Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos patvirtinimo" papildymas suvienodins dienpinigių apmokestinimą su kompensacijų už kilnojamojo pobūdžio darbą mokėjimo tvarka.

Pastaroji darbo forma daugeliu aspektų panaši į darbą komandiruotėse, todėl skirtingas jų apmokestinimo režimas yra nepagrįstas.

Finansų ministerijos teigimu, ši pataisa aiškiai reglamentuos neapmokestinamuosius dienpinigių dydžius ir panaikins dabar egzistuojančią paskatą vietoj įprastinio darbo užmokesčio darbuotojams mokėti neapmokestinamus dienpinigius, dar vadinamus komandiruotpinigiais.

Atlikta kai kurių mokesčių išvengimo schemų analizė parodė, kad siekdamos nemokėti gyventojų pajamų mokesčio, įmonės kuria darbo užmokesčio sistemas, kuriose didžiąją atlyginimo už darbą dalį sudaro būtent dienpinigiai, kurie yra neapmokestinami.

Mokesčių administratorių pateikiami duomenys rodo, kad kai kuriose įmonėse dienpinigiai sudaro 90 proc. realių darbuotojo pajamų. Mokesčių administratorių atliktas analitinis darbas parodė, kad dienpinigiai tapo viena iš labiausiai paplitusių "šešėlinio" darbo užmokesčio formų, tam tikra nelegalių atlyginimų "vokeliuose" atmaina. Finansų ministerijos įsitikinimu, dėl tokio manipuliavimo turinio neatitinkančiomis darbo užmokesčio formomis nukenčia ne tik valstybės, savivaldybių, "Sodros" ir sveikatos draudimo fondo biudžetai - išvengdamos mokesčių, kuriuos moka kiti ūkio subjektai, įmonės savo šešėline veikla iškraipo konkurencijos sąlygas ir stumia į blogesnę padėtį sąžiningus verslininkus.

Kita vertus, pažeidžiami ir "šešėlinių" atlyginimų gavėjų interesai, nes pensijos, ligos, motinystės pašalpos skaičiuojamos tik nuo apmokestinamojo darbo užmokesčio. Neapmokestinamosios darbo užmokesčio formos taip pat mažina gyventojų galimybes pasinaudoti lizingo ar bankų teikiamomis kreditavimo paslaugomis, kadangi kreditoriai, vertindami paslaugos vartotojo mokumą, atsižvelgia tik į oficialias apmokestinamas pajamas.

Daugelyje Europos šalių dienpinigiai taip pat nelaikomi ypatinga, remtina ar skatintina pajamų rūšimi ir mokestinės išimtys jiems netaikomos. Pasinaudoti šia užsienio valstybių patirtimi yra siūlę verslininkai ir kai kurių politinių partijų atstovai.