„Deja, mes buvome pernelyg inertiški tuo metu, kai kalbėjome, kad Lietuvos ekonomika pradės leistis, bet nesileis labai drastiškai. Mes neįžvelgėme „Lehman Brothers“ bankroto, to ir nebuvo turbūt įmanoma padaryti. Mano nuomone, šis bankrotas ir buvo ta žyminčioji riba, kuri ženklino minkštojo nusileidimo laikotarpį nuo šoko. Šiuo metu yra nemažai informacijos iš konkrečių įmonių, kad jų situacija jau pradeda gerėti – jie demonstruoja neįsivaizduojamą lankstumą ir išradingumą, ieškodami naujų rinkų. Galbūt ir šį kartą mes esame pernelyg lėti ir inertiški, galbūt realus ekonomikos atsigavimas jau 2010 m. bus daug ryškesnis nei mes tikimės. Aš negaliu to atmesti“, – žurnalistams sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Pristatydamas Lietuvos makroekonomikos apžvalgą jis sakė, kad dėl elektros kainų šuolio ir valdžios planuojamų išmokų karpymo artimiausias pusmetis turėtų būti itin sunkus.
„Augantis nedarbas, mažėjančios socialinės išmokos ir netrukus kilsiančios elektros energijos kainos yra pavojingas „mišinys“, didinantis socialinio sprogimo grėsmę. Svarbiausia, kad žmonės pamatytų šviesą tunelio gale ir įsitikintų, kad aukos sudėtos ne veltui“, – tvirtino G. Nausėda.
Jo nuomone, pavienės geros makroekonominės naujienos iš JAV ir Vakarų Europos „kol kas mūsų ekonomikai turi labiau psichologinės įtakos“.
Kartu analitikas mano, kad nepopuliariais „karpymo“ sprendimais Vyriausybė kiek sumažino Lietuvos skolinimosi iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) tikimybę.
„Galbūt aš nelabai suprantu politikos bet kokia kaina nesiskolinti iš TVF, tačiau aš pripažįstu, kad Vyriausybė daro labai daug ir labai ryžtingai, kad TVF pagalbos nereikėtų. Vyriausybė iš tikrųjų nuosekliai stengiasi apsieiti be TVF“, – teigia G. Nausėda.
Valdžia per lėtai karposi
Analitikas atkreipia dėmesį, kad verslas kur kas aktyviau nei valdžia reaguoja į pasikeitusią situaciją – antrąjį šių metų ketvirtį darbuotojų skaičius versle sumažėjo 18,3 proc., o valstybės sektoriuje – vos 2,1 proc. Tokios pačios tendencijos matyti ir vertinant darbo užmokesčio fondo pasikeitimus – verslas jį sumažino 23,3 proc., valstybės sektorius – 0,8 proc.
„Privatus verslas nedaug šneka, bet daug daro. Antrąjį šių metų ketvirtį darbo užmokesčio fondas privačiame versle sumažėjo daugiau nei 20 proc. Tuo tarpu valstybės sektoriuje jis sumažėjo 0,8 proc. Tai rodo labai paprastą faktą ir iš dalies pateisina valdžią dėl to, kad ten reikia daug politinio derinimo procedūrų, tuo tarpu versle nėra laiko derinti, nes jeigu šiandien nepriimsi sprendimų, rytoj būsi miręs“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jo teigimu, kaimyninėse šalyse valdžios sektorius į situaciją sureagavo greičiau.
„Yra didžioji problema, kaip kovoti su biurokratiniu aparatu, kuris vienoje vietoje padarius karpymą, kitoje vietoje dar priauga. Tai iš tikrųjų yra ne taip paprasta padaryti ir aš suprantu dabartinės Vyriausybės būklę ir situaciją, tačiau tai yra būtina daryti“, – sakė analitikas.
Žvelgiant į planuojamą valdžios sektoriaus deficitą, delsimas pertvarkyti biurokratinį aparatą, jo manymu, yra nepateisinamas.
Banko analitikai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 15,5 proc., kitąmet – 3,5 proc., o 2011 m. planuojamas 3 proc. BVP augimas.
Jų vertinimu, šiemet valdžios sektoriaus deficitas turėtų būti 10 proc., kitąmet – 8 proc., 2011 m. – 4 proc. BVP.
