Druskininkų uždarų kalnų slidinėjimo trasų su dirbtine sniego danga komplekse bus dvi pagrindinės trasos – uždara ir lauko – kurių bendras ilgis viršys 900 metrų. Čiuožti uždara trasa bus galima net ir kuomet lauke tvyros 30 ar daugiau laipsnių karštis, o lauko trasa veiks oro temperatūrai nukritus iki -2-3°C.
Komplekse papildomai bus teikiamos ir slidinėjimo įrangos nuomos, slidinėjimo mokyklėlės, maitinimo bei poilsio paslaugos. Bendra šio projekto vertė per 90 milijonų litų.
Trasos - analogų regione neturintis unikalus objektas. jis turėtų tapti ne tik Lietuvos, bet ir visų Baltijos šalių bei Europos slidinėjimo mėgėjų ir sportininkų traukos centru.
Klimato pokyčiai ir globalinis atšilimas neleidžia žiemos sporto šakų gerbėjams mėgautis tokiomis paslaugomis Lietuvoje, o nuo 2011 metų sausio Druskininkuose slidinėti bus galima visus metus.
Tuo įsitikino į renginį atvykusius svečius Druskininkuose pasitiko žiema – slidinėjimo trasų statybvietė buvo padengta sniegu, o susirinkusiems svečiams vidurvasarį žiemos nuotaiką ir slidinėjimo malonumus priminė iškritęs sniegas ir sniego gniūžtėmis besimėtantys žiemos pramogų mėgėjai.
Renginyje dalyvavo ūkio ministras Dainius Kreivys, ministerijos kancleris Gediminas Miškinis, Turizmo departamento direktorė Nijolė Kliokienė, projekto sumanytojai, partneriai ir kiti svečiai.
Ūkio ministras D. Kreivys buvo nusiteikęs optimistiškai. „Nebijokime svajoti, Druskininkų meras – didelis svajotojas, bet dar didesnis svajonių realizuotojas“, - vertindamas druskininkiečių planus pastebėjo D. Kreivys ir pacitavo girdėtą siūlymą klonuoti Druskininkų merą Ričardą Malinauską, o šaliai linkėjo – kuo daugiau tokių klonų, kad septynmyliais žingsniais pirmyn žengtų ir kiti Lietuvos regionai.
Paklausta, kaip kurortas matomas bendrame Lietuvos įvaizdžio formavimo kontekste ir kokios šio projekto galimybės reprezentuojant visą šalį, Turizmo departamento direktorė N. Kliokienė pastebėjo, kad tokio masto objektų atidarymas sukuria pridėtinę vertę ne tik tam regionui, bet ir visai šaliai. Jos nuomone, šio komplekso atidarymas bus dar viena priežastis, kodėl verta aplankyti Druskininkus ir Lietuvą.
Druskininkų savivaldybės meras R. Malinauskas neabejoja projekto sėkme. „Vandens parko pavyzdys įrodė, kad dideli objektai sukuria pridėtinę vertę visam regionui – turistų srautas į Druskininkų kurortą kasmet didėjo. Pastaraisiais metais labiausiai padaugėjo svečių iš Lenkijos – 2 kartus, iš Latvijos – 3 kartus. Net ir pernai (padvelkus finansų krizei) turistų sulaukta 6 proc. daugiau negu užpernai. Slidinėjimo trasų arena sukurs pridėtinę vertę visai Lietuvai – unikalus vasaros ir žiemos pramogų derinys viename mieste yra retas reiškinys. Tokio masto objekto statybų nesiėmė nė viena didesnė kaimyninė šalis, o pastačius slidinėjimo areną Druskininkuose Lietuva taps šių valstybių žiemos pramogų mėgėjų traukos centru visus metus. „Šis objektas dar labiau praplės kurorte teikiamų paslaugų spektrą ir padidins visos šalies konkurencingumą turizmo sektoriuje“, - įsitikinęs R. Malinauskas.
Didžiausia tokia uždarų kalnų slidinėjimo trasų su dirbtine sniego danga arena yra Botropo mieste, Vokietijoje, už 1200 kilometrų nuo Lietuvos, artimiausia – Maskvoje. Pagal po stogu esančių slidinėjmo trasų ilgį Druskininkų slidinėjimo trasų kompleksas pateks į pasaulio geriausių tokios paskirties objektų penketuką, o savo techniniais duomenimis bus geresnis už penktoje vietoje liksiančias Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, veikiančias slidinėjimo trasas.
Projektas įgyvendinamas taikant viešojo ir privataus sektorių partnerystės principą. Birželio mėn. pasirašyta Koncesijos sutartis tarp Druskininkų savivaldybės, UAB „Stamita“ ir UAB „SKI PARK DRUSKININKAI“. Projekto partneris bendrovė „Stamita“ įsipareigojo investuoti daugiau nei 50 milijonų litų, savivaldybės pastangomis gauta 40 milijonų litų Europos Sąjungos paramos lėšų. Projekto įgyvendintojai paskaičiavo, kad paslaugų naujumas ir kompleksiškumas per dieną pritrauktų apie 400, o per metus - 150 tūkst. lankytojų.
