Pagalbos šauksmas
Islandijos finansų sistemai baigiant subyrėti, o vyriausybei demonstruojant ne ką daugiau kaip bejėgiškumą, analitikai pareiškė, jog šaliai teliko vienintelė reali išeitis - kad Islandiją išpirktų Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
"Islandija bankrutavo, - pareiškė Islandijos universiteto profesorius Arsaellas Valfellsas. - Islandijos krona liko tik istorijoje. Mūsų išgelbėti turi ateiti TVF."
TVF vadovas Dominique Straussas-Kahnas pareiškė, kad aktyvavo skubią finansavimo sistemą, kuri pastarąjį kartą buvo panaudota per praėjusio dešimtmečio Azijos finansų krizę. Jis nepaminėjo Islandijos, tik sakė, jog TVF pasirengęs atsiliepti į bet kurios šalies, patiriančios problemas prašymą.
Islandija prašė Rusijos maždaug 4 mlrd. dolerių paskolos išsikapstyti iš krizės, tačiau ministras pirmininkas Geiras Haarde pripažino, jog susitarti nepavyko.
Kroną pakeisti euru
Problemos su krona yra didžiausia kliūtis vyriausybei kontroliuoti krizę. Be gyvybingos valiutos nėra galimybių paremti bankus, kurie didžiąją dalį verslo vysto užsienio rinkose. Taip pat nėra būdų mažinti infliaciją arba palūkanų normas. Analitikai nurodo, kad vos tik stabilizavus padėtį, Islandijai būtų geriausia atsisakyti kronos ir įsivesti eurą. Tiesa, šalis net nėra Europos Sąjungos narė, tačiau galėtų "pririšti" savo valiutą prie euro. Tokiu atveju Islandija galėtų perduoti savo monetarinę politiką Europos centriniam bankui Frankfurte.
Tačiau susieti savo pinigus su euru Islandijai būtų nelengvas uždavinys, nes šalies centrinis bankas greičiausia neturi reikalingų rezervų, jei jos valiuta vėl patirtų smūgį.
Tuomet, pasak analitikų, yra dar vienas kelias - prašytis į Europos Sąjungą ir įstoti į euro zoną. Tai nėra tik fantazija, nes Islandija priklauso Europos ekonominei zonai ir vadovaujasi daugeliu ES taisyklių.
Žuvų karai temdo santykius
Politiškai toks žingsnis būtų didelis iššūkis. Galinga Islandijos žvejybos ir žuvies pramonė nenori euro, o į Europą linkusi žvelgti iš tam tikro atstumo. Žvejyba yra pagrindinė Islandijos ir jos Europos kaimynių, daugiausia Didžiosios Britanijos, nesutarimų priežastis. Abi šalys nuolat susikerta dėl Islandijos siekio gauti išskirtines teises žvejoti vandenyse, kuriuos nuo seno raižo ir britų žvejybiniai traleriai.
Salos, talžomos atšiaurių Šiaurės Atlanto vėjų, nusėtos vulkanų ir geizerių, gyventojai pratę gyventi nuolatinės žemės drebėjimo ar jūros stichijos grėsmės akivaizdoje, tačiau niekas nesitikėjo, jog šią, tokią Europai artimą šalį gali ištikti nacionalinis bankrotas, tarsi ji būtų Argentina ar Tailandas. Gyventojai, regis, neprarado šaltakraujiškumo, nors kai kurie patyrė katastrofiškų nuostolių. Praėjusią savaitę sostinėje Reikjavike susirinkę į mitingą jie labiau nei pasipiktinimą reiškė solidarumą, paramą vyriausybei ir vienas kitam.
