386 litai
Tokia suma įrašyta pranešime, kurį rugpjūčio pabaigoje gavo Žemynos gatvės 21 namo gyventojai. Sąskaitą atsiuntė bendrovė „Pašilaita“. 243 litų namo administratoriai prašo už fasado siūlių remontą.
Gyventojai informuojami, kad už šią paslaugą jie gali sumokėti per keturis mėnesius. Tačiau gyventojų toks pasiūlymas neguodžia. Jie suskaičiavo, kad šildymo sezono metu už butą iš viso gali tekti mokėti per 1 tūkst. litų.
„Eksploatacinės lėšos mūsų bendrovės administruojamuose namuose nerenkamos, o už darbus pateikiami apmokėjimai pagal faktines išlaidas. Darbai vyko vadovaujantis gyventojų paraiškomis ir kasmetinių apžiūrų rezultatais, tačiau pradėjus vykdyti siūlių remonto darbus nustatyta nepatenkinama jų būklė ir prie kitų butų“, - bedrovės „Pašilaita“ vadybininkė Joana Lomanaitė aiškina, iš kur sąskaitoje atsirado triženklė suma. Jos teigimu, gyventojai apie planuojamus siūlių remonto darbus buvo informuoti laiptinės skelbimo lentose. Šios istorijos pabaigoje savivaldybė gyventojams atsakė, kad pagal Civilinį kodeksą jie privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, taip pat reguliariai kaupti lėšas namo atnaujinimui.
Administratoriai sukčiauja?
Tačiau gyventojų skundai nesiliauja. Žmonės nepatenkinti, kad tų pačių paslaugų kainos skirtinguose namuose nevienodos, dažnai suteikiamos esą visiškai nereikalingos paslaugos. „Ar žinote, pavyzdžiui, ką naujos statybos name reiškia elektros ūkio priežiūra? Visi laidai pas mus nauji, skydinės tvarkingos. Tačiau už jų patikrinimą - atidarymą ir uždarymą - kas mėnesį moku 4 litus”, - DELFI aiškino prieš keletą metų statyto daugiabučio gyventojas.
Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas DELFI atskleidė dar vieną, jo teigimu, sukčiavimo būdą, kurį atskleidė savivaldybės Energetikos ir statinių skyriaus specialistai: jie nustatė, kad kai kurie būstų administratoriai už paslaugas gyventojams pateikia mokestinius pranešimus su dvigubu pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).
„Kai kurie administratoriai, apskaičiuodami paslaugų įkainius už bendrų patalpų priežiūrą, eksploatavimą, profilaktinio remonto darbus, teritorijos tvarkymą, komunalinių atliekų išvežimą ir kitas paslaugas atskirose eilutėse, pateikia įkainius jau su PVM. Vėliau tą patį mokestį jie dar kartą prideda prie bendros sumos. Įspėjimai dėl minėtų pažeidimų buvo siusti ne kartą, tačiau daugiabučių priežiūros bendrovės juos ignoruoja“, - piktinosi J. Imbrasas.
„Linkime sėkmės merui Seimo rinkimuose ir norime priminti, kad pridėtinės vertės mokestis yra sumokamas valstybei. Kokia nauda įmonei pridėtinį vertės mokestį valstybei sumokėti du kartus?”, - sostinės mero pareiškimą komentavo įmonės „City service“, valdančios ir bendroves „Namų priežiūros centras“ ir „Pašilaita“, atstovas Vilius Mackonis.
Jis pakvietė merą dar kartą apsilankyti įmonėse, atidžiau pastudijuoti sąskaitas ir nedaryti skubotų išvadų, vienoje vietoje pamačius išskirtą PVM.
„Mūsų įmonės laikosi praktikos mokesčio sumą pateikti atskirai dėl visiško aiškumo – mūsų prižiūrimuose pastatuose įsikūrusios ir įmonės, kurioms šie skaičiai būtini apskaitai. Tikriausiai iki šiol meras buvo matęs tik kitų administratorių sąskaitas – kitos įmonės paprastai mokėtinas sumas nurodo su jau įskaičiuotu PVM. Deja, meras paskubėjo iš to susidaryti klaidingas išvadas”, - sakė V. Mackonis.
Tvarkosi patys
Vilniuje iš viso skaičiuojamos 25 daugiabučius namus administruojančios įmonės. Dauguma jų jau privatizuotos. DELFI šią savaitę paskelbė savivaldybės tarybos opozicijos atstovo įtarimus, jog mieste vyksta daugiabučius gyvenamuosius namus administruojančių privačių įmonių koncentracija „vienose rankose“.
J. Imbrasas siūlo gyventojams, kurie nepatenkinti jų namus administruojančiomis įmonėmis, rinktis kitas. Geriausiai, anot mero, dar neprivatizuotas, priklausančias savivaldybei.
„Vilniečiai turi teisę keisti namo administratorių: tokiam prašymui surinkę daugiau kaip 50 proc. bendrijos narių parašų, jie turėtų kreiptis į savivaldybę. Mes paskirsime kitą administratorių“,- sakė J. Imbrasas.
Tačiau meras nutyli, kad gyventojai gali iš viso atsisakyti administratoriaus paslaugų ir savo name tvarkytis patys. Daugumos gyventojų sutarimu gali būti įsteigta daugiabučių namų savininkų bendrija, kuri kartu valdytų savo turtą bei spręstų visus klausimus.
Tokia tradicija labai populiari kaimyninėje Lenkijoje, kur į bendrijas jungiasi kelių daugiabučių gyventojai, apsitveria savo teritoriją ir tvarkosi joje patys.
