Projekte teigiama, kad greta kortų turėtų iškilti 100 vietų ekonominės klasės viešbutis, bus įrengta 60 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Tikimasi, kad modernūs teniso kortai Panevėžį pavers turistams patraukliu miestu, be to, juose numatoma organizuoti ir tarptautinius sporto renginius.
Vis dėlto piešiamas itin patrauklus būsimųjų teniso kortų vaizdas miesto politikams sukėlė abejonių. „Kokių saugiklių radote, kad neatsitiktų kaip su ledo rūmais, kai statytojai išgaravo kaip kamparas“, – projekto rengėjų Tarybos posėdyje teiravosi buvęs miesto meras Vitas Matuzas.
Savivaldybės Teisės skyriaus vedėjos pavaduotoja Daiva Noreikienė pripažino, kad didžiausias saugiklis – pačių verslininkų sąžinė. „Pagal pateiktus dokumentus negalime daryti išvadų, kad konkurso nugalėtojai nepatikimi“, – tikino D.Noreikienė.
Susirūpino bėgikais
Tačiau ir pasirašant sutartį su bendrove „Alfa Forma“ dėl ledo rūmų statybos Savivaldybė, anot D.Norkienės, taip pat nebuvo gavusi jokių duomenų, kad įmonė būtų nepatikima partnerė.
„Alfa Forma“ iki gegužės 31-osios Savivaldybei turėjo pateikti raštišką pranešimą, kad įsipareigoja vykdyti sutartyje numatytas sąlygas arba kad nebegali jų atlikti. Tačiau iki šiol Savivaldybė nesulaukė ne tik jokio atsakymo, bet ir techninio projekto.
Be to, bendrovė turėjo sumokėti Savivaldybei 200 tūkst. litų. „Sudarant sutartį tikrinami bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai, gaunami akcininkų pasižadėjimai, bet kitų saugiklių nėra. Lieka tik sąžinė“, – teigė D.Noreikienė.
Kad teniso kortų projektas neturi neigiamų pasekmių, pareiškė nesutinkąs ir Tarybos narys Rimgaudas Pranas Misiūnas.
Politikui nerimą sukėlė būsimiesiems teniso kortams numatytame sklype įkurto mėgėjų bėgikų klubo „Rambynas“ likimas.
Bėgikus ginti stojęs politikas pareiškė, kad Savivaldybė, nutraukusi neterminuotą nuomos sutartį su klubu, privalanti jam surasti kitas patalpas. „Bet iki šiol „Rambynas“ neturi jokių pasiūlymų, kur jam dėtis“, – pareiškė R.P.Misiūnas.
Tačiau toks politiko susirūpinimas liko nesuprastas, kai paaiškėjo, kad nuomos sutartis su klubu buvo nutraukta dar prieš ketverius metus, o „Rambynui“ buvo pasiūlyti net keli variantai, kur jam persikraustyti.
Kalbėjosi užkulisiuose
Kad „Rambynui“ Savivaldybė buvo ištiesusi pagalbos ranką, priminė Vidmantas Urbonas. Pasak jo, klubo vadovui Stanislovui Kavaliauskui jis ir Kultūros ir sporto centro atstovai buvo pasiūlę net trejetą vietų, kur bėgikai galėtų prisiglausti.
„Pasiūlėme net jūrinį konteinerį su dušais ir kitais patogumais nupirkti. Kodėl klubo vadovas nesiėmė jokių veiksmų?“ – akmenuką į S.Kavaliausko daržą mestelėjo politikas.
Tačiau „Rambyno“ vadovas kaltinimus atrėmė – pareiškė neva jam pateiktus pasiūlymus supratęs tik kaip „užkulisinę šneką“.
Narpliojant „Rambyno“ keblią padėtį paaiškėjo, kad klubas jau nuo 2004-ųjų Savivaldybės patalpomis naudojasi veltui ir neteisėtai, be jokių sutarčių. „Ar dabartinis pastatų naudotojas jais naudojosi „už ačiū“ ir dėl to prie jų prisirišęs?“ – įžvelgė nešvarų „Rambyno“ žaidimą Julius Beinortas.
Paprašytas paaiškinti situaciją S.Kavaliauskas ėmėsi postringauti apie klubo veiklą, dalyvavimą renginiuose, kol galų gale jį nutraukė meras Povilas Vadopolas.
Vis dėlto Tarybos nariai dar kartą parodė malonę ketverius metus nemokamai Savivaldybės patalpomis besinaudojusiam „Rambynui“ ir pritarė buvusio mero V.Matuzo nuomonei, kad reikia įpareigoti Savivaldybės administraciją pateikti siūlymą, kur galėtų įsikurti vietos netekę bėgikai.
„Dėl to, kad vienas klubas nukenčia, negalima stabdyti projekto, bet negalime ir „Rambyno“ išmesti į gatvę, nes miestui jis nusipelnęs“, – teigė V.Matuzas.
