Kardinolas pasakojo užaugęs Prancūzijoje, tad žinąs, kas yra sidras – putojantis skanus gėrimas, pagamintas iš obuolių. Tačiau Lietuvoje, pasak jo, pardavinėjamas ne sidras, o nuodai.
„Čia į sidrą pridėta chemikalų ir degtinės“, – perspėjo Lietuvos bažnyčios vadovas. Jis aiškino, kad paaugliai šiandien mokyklose įniko gerti šį „nekaltą“ gėrimą, tačiau niekas tuo nesirūpina.
Katalikų autoritetas apgailestavo, kad vis daugiau paauglių po švenčių patenka į ligonines, pastaraisiais metais apsinuodijama 15 kartų dažniau.
Pakenks reputacijai
Kardinolo A.J.Bačkio kritika įžeidė sidro gamintojus, tačiau nė vienos dienraščio kalbintos bendrovės atstovai dėl neva klaidingų kaltinimų neketina kreiptis į teismą.
„Blogai vertinu tokius pareiškimus, bet nejaugi pulsi dabar ką nors sakyti kardinolui?“ – svarstė bendrovės „Anykščių vynas“ direktorius Marius Gudauskas.
Kitos sidrą gaminančios bendrovės „Ragutis“ generalinis direktorius Vytautas Meištas nustebo sužinojęs, kad Bažnyčios hierarchai nepasitiki sidro gamintojais. Lietuvoje sidro gamyba reglamentuojama, anot jo, griežčiau nei kitose ES valstybėse, todėl menkinti lietuviško gėrimo kokybę yra neetiška. Jis pritaria kardinolui, kad sidras gali būti nuodas, tačiau tik tada, jei šis alkoholinis gėrimas vartojamas nesaikingai.
Skonis skiriasi
„Alitos“ rinkodaros vadovas Andrius Busilas tikino, kad kardinolo nuomonė įmonės neįžeidė, nes esą ši kritika buvo skirta ne Alytaus įmonei.
„Mes į gėrimą chemijos nededame, todėl neturime dėl ko įsižeisti. Didžiuojamės, kad sidrą gaminame iš natūralių sulčių“, – sakė jis.
Bendrovės „Švyturys–Utenos alus“ atstovas Giedrius Karsokas tikino, kad kiekvienoje šalyje gaminamų gėrimų, tarp jų ir sidro, skonis skirtingas.
„Tai, kad lietuviško ir prancūziško sidro skonis skiriasi, dar nereiškia, kad į mūsiškį pilama degtinės ar kitų stipriųjų gėrimų. Toks sidras, kokį mėgsta prancūzai, lietuviams būtų pernelyg rūgštus“, – pabrėžė G.Korsakas.
Ramina vartotojus
„Anykščių vyno“ vadovas M.Gudauskas taip pat pritarė, kad sidrą galima gaminti įvairiai, tačiau mūsų šalies prekybos centrų lentynose, anot jo, nekokybiškų gėrimų nėra.
„Jau seniai nebeapsimoka gaminti nekokybiškos degtinės ir kitų gėrimų. Vartotojai dabar išrankūs, jie nekokybiškų produktų nei valgo, nei geria. Konkurencija verčia gamintojus pasitempti, todėl kiekvienas stengiasi gaminti atsakingai“, – tikino M.Gudauskas.
Jis pabrėžė, kad maisto pramonėje negalima naudoti cheminių medžiagų. Pagrindinės „Anykščių vyno“ gaminamo sidro sudedamosios dalys yra lietuviškų obuolių sultys ir cukrus. Pavyzdžiui, braškių skonio rausvas sidras gaunamas įdėjus kvapiųjų ir spalvinių medžiagų, kurios yra maistinės, nekenksmingos žmogaus organizmui.
Bendrovės „Alita“ rinkodaros vadovas A.Busilas teigė, kad sidras gaminamas tik iš obuolių ir kriaušių fermentuotų sulčių.
„Iš lietuviškų obuolių spaudžiame sultis, jokios chemijos nededame. Alkoholis atsiranda natūraliai fermentuojantis, rūgstant sultims, kaip ir vynas“, – apie sidro gamybą kalbėjo A.Busilas.
Pasak „Ragučio“ generalinio direktoriaus V.Meišto, visi ES gėrimų gamintojai sidrą gamina fermentuotų sulčių pagrindu.
„Prieš kelerius metus Švedijoje sidras buvo gaminamas iš spirito, tačiau ir švedai jau atsisakė šios praktikos“, – pasakojo V.Meištas.
