Nuostoliai dengiami pardavinėjant nekilnojamąjį pašto turtą.
Įmonės vadovai dėl patiriamų nuostolių kaltina pasiuntinių paslaugas teikiančius konkurentus, kurie esą laimi konkursus pašto siuntoms išnešioti, nes pasiūlo 45 proc. žemesnius paslaugų tarifus.
Pagal Lietuvos pašto įstatymą siuntos turi būti pristatomos gavėjams į rankas. Nors dažnai įvairias sąskaitas randame pašto dėžutėse.
„Jeigu konkurentai veiktų griežtai prisilaikydami Pašto įstatymo, jų sąnaudos, be abejo, pristatyti į rankas kaip numato įstatymas, yra žymiai didesnės.
Jie negalėtų mūsų nugalėti konkurencinėje kovoje, siūlydami labai mažus įkainius“, – teigia „Lietuvos pašto“ pardavimo direktorius Teodoras Jučas.
Be to, įstatymas sako, kad jeigu „Lietuvos paštui“ rezervuotą universalią paslaugą - smulkių siuntų išnešiojimą – teikia konkurentai, jie šį darbą turėtų atlikti pustrečio karto brangiau.
„Tai iškraipo rinką, o tai toleruoja ir Ryšių reguliavimo tarnyba, ir Lietuvos paštas“, – sako Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius.
Pašto įstatymo vykdymą kontroliuojantys Ryšių rinkos reguliavimo tarnybos pareigūnai ginasi esą įstatymas nenumato, kad specifiniai tarifai turi būti derinami su jais.
Siūlyti įstatymą taisyti jie susizgribo tik tada, kai nuostolingu „Lietuvos pašto“ darbu susidomėjo Seimas.
Kai kurie Seimo nariai įžvelgia, kad spragos įstatyme paliktos sąmoningai privataus verslo naudai, jog nuskurdintą „Lietuvos paštą“ būtų lengviau privatizuoti.
Europos Sąjunga pašto paslaugų rinkos liberalizavimą atidėjo iki 2011 metų.
Seimo Audito komitetas siūlys Susisiekimo ministerijai Pašto įstatymą keisti, o kontroliuojančių institucijų veiklą sugriežtinti.
