Skolinimosi reitingų perspektyvos pakeitimas reiškia, kad gali kilti palūkanų normos, taip pat sumažėti finansiniai srautai iš užsienio.
„Faktas, jog kredito reitingų agentūra „Fitch” pakeitė Lietuvos reitingo perspektyvą iš stabilios į neigiamą, mums nėra malonus, tačiau tragedijos iš to taip pat nedarome“, - pareiškė premjeras Gediminas Kirkilas komentuodamas pasikeitimą.
Premjero nuomone, toks vertinimas remiasi kiek paviršutinišku požiūriu į Lietuvos ekonomiką: paimami tik du rodikliai – infliacija ir einamosios sąskaitos deficitas bei augantis skolinimasis, o į kitus svarbius faktorius neatsižvelgiama.
Ministerija: pakeista tik perspektyva, ne patys reitingai
Tuo tarpu Finansų ministerija paskelbė, kad perspektyvos pakeitimas iš teigiamos į neigiamą nereiškia, kad šalies skolinimosi reitingai bus sumažinti. „Fitch Ratings“ paskelbė, kad keičia Lietuvai suteikto reitingo perspektyvą iš stabilios į neigiamą. Patys reitingai išliko nepakitę - ilgalaikiam skolinimuisi užsienio valiuta suteiktas reitingas „A“, trumpalaikiam – „F1“.
„Reitingo perspektyvos pakeitimas iš teigiamos į neigiamą nereiškia, kad šalies skolinimosi reitingai bus sumažinti. Svarbiausias rodiklis – pati reitingo reikšmė, reitingų perspektyva – tik papildoma indikacija, nurodanti galimą reitingo pokytį. Pagerėjus situacijai šalyje, reitingo perspektyva būtų atstatyta į stabilią bet kuriuo laikotarpiu“, - rašoma ministerijos pranešime spaudai.
„Fitch Ratings” taip pat patvirtino Lietuvos ilgalaikį užsienio valiutos įsipareigojimų reitingą „A”, ilgalaikį vietos valiutos įsipareigojimų reitingą „A+”, trumpalaikį užsienio valiutos įsipareigojimų reitingą „F1”.
Lietuvos mokėjimo balansas suprastėjo per praėjusius metus, padarydamas ekonomiką labiau pažeidžiamą prisitaikant prie lėtesnių augimo tempų.
Infliacija Lietuvoje auga nuo tada, kai 2006 m viduryje buvo atmesta galimybė jai prisijungti prie euro zonos: 12 mėnesių HICP infliacijos lygis pakilo iki 7,6 proc. 2007 m. spalio mėn. – aukščiausias per 10 metų.
Veiksmai, siekiant švelniai sulėtinti augimo tempus iki kontroliuojamų, buvo riboti, skelbiama www.fitchratings.com. Fiksuotas lito ir euro santykis reiškia, kad monetarinė politika turi per mažai instrumentų sustabdyti infliacijos spaudimą. Tačiau fiskalinės politikos atsakas į perkaitimo požymius buvo neambicingas. Nepaisant ciklinio piko, vyriausybė planuoja turėti deficitinį šių ir ateinančių metų biudžetą, tuo tarpu Estijos ir Latvijos biudžetai yra pertekliniai. Be to, nepanašu, kad komerciniai bankai bandytų stabdyti paskolų augimo tempus.
Lietuvos bankų sistema, kuri beveik visa yra valdoma užsienio kapitalo ir stipri fiskalinė politika iš dalies sušvelnina šalies išorinį silpnumą. Beveik du trečdaliai bankinio sektoriaus užsienio skolų naštos sudaro ilgalaikės paskolos iš motininių kompanijų, o tai nulemia žemesnę refinansavimo riziką nei paskolos rinkos sąlygomis.
Tačiau nepakankami veiksmai lėtinant vidinę paklausą ir prastėjantys Lietuvos mokėjimo balanso rodikliai ves prie tolesnio užsienio skolos augimo ir padidins skausmingo prisitaikymo prie lėtėjančio augimo tempo, kuris atstatys išorinį konkurencingumą, riziką.
