Kauniečių pristatytas Neries krantinės Vilijampolėje plėtros projektas pateko į aštunkuką – greta Vengrijos, Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos, Maltos, Švedijos ir Slovėnijos projektų.
Konferencijoje dalyvavęs Kauno vicemeras Rimantas Mikaitis sutiko, kad laikinosios sostinės plėtra nėra tokia, kokios norėtųsi, ji pernelyg vangi.
„Priežasčių yra ir objektyvių, ir subjektyvių. Subjektyvesnė galbūt ta, kad investicijų traukos centru buvo tapęs Vilnius. Objektyvesnės priežastys, atbaidžiusios investuotojus, – buvusių miesto vadovų požiūris. Akivaizdu, kad vieniems investuotojams sudaromos palankios sąlygos, kitiems į ratus kaišomi pagaliai. Tokia nelygybė atbaidė ne vieną verslininką“, – kalbėjo R. Mikaitis.
Kalbėdamas apie Briuselyje pristatytą Neries krantinės Vilijampolėje plėtros projektą, vicemeras teigė, kad, tinkamai jį įgyvendinus, miestas ir jo visuomenė gautų didžiulę naudą. R. Mikaičio nuomone, tam, kad krantinės plėtros projekto reikalai pajudėtų iš vietos, pirmiausia reikėtų sutvarkyti transporto mazgą ties Vilijampolės tiltu bei pačią krantinę, o vėliau pastatyti tiltą.
„Smagu tai, kad mūsų ir investuotojų nuomonės šio kvartalo plėtros klausimais sutampa. Jeigu projektą pavyktų įgyvendinti, būtų naudos ir senamiesčiui – atsirastų simulas jį tvarkyti“, – sakė R.Mikaitis.
Kartu su Kauno valdininkais Briuselyje miesto interesams atstovavo ir verslininkai. Vienas jų – bendrovės „M2 Invest“ generalinis direktorius Dalius Kaveckas.
– Ar, žvelgiant verslininko akimis, Kaunas yra neišnaudotų galimybių ir patrauklus investicijoms miestas, ar toks, kuriame susikaupusios problemos atbaido nuo minties čia investuoti?
– Be jokios abejonės, Kaunas – patrauklus investuoti miestas. Į kitus šalies didmiesčius investicijos savaime irgi neatėjo. Tam buvo parengiama infrastruktūra, be to, miestų valdžia rodė didžiulį norą bendrauti su investuotojais, stengiantis teisingai nustatyti prioritetus. Atsiradęs abipusis pasitikėjimas davė vaisių.
Kaunas – svarbus miestas šalies ekonomikai. Nors jo plėtra dar neįgavo pagreičio, neišsprendžiamų problemų nėra, tik reikia, kad miesto vadovai ir verslininkai rastų bendrą kalbą .
– Kas galėtų tapti jungtimi tarp Kauno senamiesčio ir miesto pakraščių?
– Pirmiausia reikia žiūrėti į tiesiogines jungtis – Vilijampolės tiltą. Manau, kad yra priemonių padidinti transporto pralaidumą šiuo tiltu. Tai leistų atkimšti arteriją tarp senamiesčio ir vadinamojo naujamiesčio.
Kita jungtimi galėtų tapti šiuo metu apleistų teritorijų šalia senamiesčio sutvarkymas. Antai Neries krantinėje pastatyti administraciniai, verslo ar gyvenamieji pastatai tikrai įlietų gyvybingumo, duotų impulsą sutvarkyti senamiestį. Ne tik senamiesčio gyventojai norėtų pasivaikščioti krantine, čia mielai ateitų ir žmonės, gyvenantys naujuose rajonuose.
Kita vertus, bendrajame miesto plane yra numatyta statyti Kėdainių tiltą. Žinoma, tam prireiks nemažų investicijų. Šiuo atveju glima pasinaudoti Europos Sąjungos parama. Europos Komisija ne kartą minėjo, kad teiktų paramą didiesiems miestams, kad būtų paskatinta jų infrastruktūros plėtra, kuri prirtauktų investicijų.
– O kas šiuo metu galėtų paskatinti investuoti į Kauną?
Pirmiausia turėtų atsirasti nuolatinis valdžios ir verslo pasaulio dialogas. Tai turėtų paskatinti konkrečių veiksmo planų atsiradimą. Pavyzdys, kai konferencijoje miestų plėtros klausimais verslininkai ir miesto vadovai dalyvauja kartu, parodo, jog dialogas produktyvus. Į tai Briuselyje URBACT programos vadovai atkreipė visų konferencijos dalyvių dėmesį. Kaunas buvo rodomas kaip sektinas pavyzdys.
