DELFI žiniomis, būtent šio vertinimo, kurį atliko konkursą laimėjusi tarptautinė bendrovė „KPMG Baltics", rezultatai antradienį buvo aptarti prezidento Valdo Adamkaus susitikime su ūkio ministru Vytu Navicku, premjero patarėju Saulium Spiečium bei Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovu.

Ūkio ministro Vyto Navicko teigimu, galutiniai energetikos įmonių akcijų vertinimo rezultatai gali pateikti kitą savaitę, kuomet apie juos dar nuomonę pateiks Vyriausybę konsultuoti konkursą laimėjęs tarptautinis bankas „HSBC".

Sutartis su „NDX Energija“ - lapkričio 15 d.

V.Navickas antradienį pakartojo, jog susitarimas dėl nacionalinio investuotojo sudarymo bus pasirašytas lapkričio 15 d.: „Mes planuojame lapkričio 15 d. pasirašyti susitarimą su „NDX energija“, kuriame bus ir tam tikri skaičiai, kurie išreikš kiekvieno akcininko dalį naujoje bendrovėje“.

Ūkio ministro teigimu, būtent nuo energetikos įmonių akcijų vertinimo priklausys ir esminiai susitarimai dėl pasiskirstymo akcijų dalimis.

Be to, V.Navickas pripažino, kad valstybės užsakymu atliktas įmonių akcijų vertinimas nėra įpareigojantis privačius investuotojus ir gali būti ginčijamas.

Neoficialiomis žiniomis, VST valdanti „NDX energija“ jau dabar derasi dėl ne mažesnės nei 40 proc. akcijų dalies būsimoje įmonėje.

Prezidentas V.Adamkus savo ruožtu antradienį domėjosi, kaip būsimuose susitarimuose dėl nacionalinio investuotojo bus apsaugoti valstybės interesai. Juolab, kad, pasak prezidento atstovės spaudai Ritos Grumadaitės, jau priimtas naujos atominės elektrinės įstatymas „palieka daug derybinės laisvės formuojant patį nacionalinį investuotoją“.

„Prezidento nuomone, derybose su privačiu investuotoju turi būti pateikta aiški ir argumentuota pozicija dėl valstybei priklausančios akcijų ir balsų dalies kuriamoje įmonėje. Visuomenei reikia pateikti visą galimą informaciją dėl investuotojo kūrimo, kad nekiltų jokių abejonių dėl skaidrumo“, - antradienį žurnalistams sakė R.Grumadaitė.

Valstybės interesus saugos ir akcijų pardavimo ribojimai

V.Navickas antradienį patikino, esą būsimoje sutartyje, taip pat kituose susitarimų dokumentuose yra numatyta pakankamai saugiklių, ginant valstybės interesus.

„(...) Ir įstatuose, ir sutartyje yra numatyti pakankamai aiškūs saugikliai, kurie užtikrina valstybės interesus. Valstybė išlaikys įtaką formuojant visus bendrovės valdymo organus, ar tai būtų stebėtojų taryba, ar tai būtų valdyba. Dokumentuose aiškiai užfiksuota, kad ta bendrovė, kuri bus įkurta po konsolidacijos, turės įgyvendinti tuos strateginius projektus, kurie įvardinti Nacionalinėje energetikos strategijoje ir tai suteikia tam tikrą garantiją, kad projektai nebus vilkinami ir pamiršti“, - aiškino V.Navickas.

Be to, anot ūkio ministro, sutarties projekte yra numatyti ir tam tikri akcijų pardavimo ribojimai.

„Yra numatytos tam tikros nuostatos, žinoma, tai tik projektai, kurios užtikrintų, kad naujasis didelis akcininkas, kuris ateitų į Lietuvos energiją - NDX energiją, kad tam tikrame laikotarpyje būtų suteikta teisė Vyriausybei perimti akcijas, jeigu naujasis akcininkas sugalvotų jas parduoti. Tai taip pat apsaugo valstybės interesus. Numatytos ir tam tikros nuostatos tais atvejais, kai pasibaigus tam laikotarpiui, bus galima laisvai disponuoti akcijomis ir kad jos būtų parduodamos tik tiems akcininkams, kurie atitinka transatlantinius ir europinius kriterijus, kas numatyta nacionalinio pagrindų įstatyme“, - aiškino ministras.

V.Navicko teigimu, pastarosios „apsaugos“ priemonės būtų taikomos tik tuo atveju, jei „būsimojo mūsų parnerio akcijų dalis būtų didesnė nei vienas trečdalis, t. y. kai įmonės valdyme naujasis akcininkas galėtų daryti lemiamą įtaką bestovės sprendimams“.

Nacionalinio investuotojo bendrovę, dar vadinamą „trigalviu slibinu", sudarysiančios „Lietuvos energijos" įstatinį kapitalą norima didinti perimant RST ir VST akcijas, kurias ir turi įvertinti nepriklausomas vertintojas.

Už šias paslaugas maždaug 1 mln. eurų (per 3,4 mln. Lt - DELFI) sumokės Ūkio ministerija iš Privatizavimo fondo.

Nacionalinio investuotojo bendrovę, kuri ir atstovaus Lietuvai naujosios jėgainės statybose, tikimasi suformuoti iki šių metų pabaigos.

Atominės elektrinės įstatyme numatyta, kad Vyriausybei nacionalinio investuotojo bendrovėje turi priklausyti ne mažiau nei 51 proc. akcijų, tačiau tikimasi, kad po vertinimo šis skaičius padidės.

Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija atominę jėgainę vietoj 2009 metų pabaigos uždaromos, optimistiniais vertinimais, tikisi pastatyti iki 2015 metų.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją