„Tai turėtų būti jėgainė, gaminanti ne tik šilumą, bet ir elektros energiją, tai būtų antrasis pajamų generavimo šaltinis. Tokiu būdu įmonė galėtų turėti papildomų pajamų, kad būtų galima kompensuoti einamąsias išlaidas ir sukaupti minimalias lėšas investicijoms", – planą pristatė V. Navickas.
Jo teigimu, dabartinis nustatytas tarifas už gaminamą šilumą ir elektrą būtų pakankamas įmonės einamiesiems mokėjimams užtikrinti.
„Yra tam tikri paskaičiavimai, jeigu ji kartu pradėtų gaminti ne tik šilumą, bet ir elektrą, ji galėtų būti gyvybinga, ypatingai po tų metų, kai užsidaro Ignalinos atominė elektrinė ir brangsta elektros energija Lietuvoje", – sakė ūkio ministras.
Tikimasi, kad vartotojų ratas turėtų dar plėstis dėl Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos plėtros.
Ūkio ministras skaičiuoja, kad iš viso šiam projektų nuo 1995 metų yra išleista apie 80 mln. Lt, 17 mln. Lt "Geoterma" skolinga Pasaulio bankui, kurią garantavo Turto bankas. „Geoterma" kelis milijonus skolinga ir už vandenį, dujas, kitas paslaugas.
V. Navickas pripažino, kad „Geotermos" projektas nepavyko, nes šalia jėgainės turėjo atsirasti arba mokslinių tyrimų centras, arba ji turėjo tiekti pigesnę šilumą, išgaunamą iš žemės gelmių.
Prezidentas dar rugpjūčio pradžioje situaciją „Geotermoje" vadino skandalinga ir ragino imtis priemonių, kad nuo birželio neveikianti alternatyvios energijos jėgainė tęstų savo veiklą.
„Prezidentui nesuprantama, kodėl valstybė išleidusi šiam projektui milijonus delsia priimti sprendimas", – V. Adamkaus poziciją po susitiko antradienį dėstė jo atstovė spaudai Rita Grumadaitė.
„Geoterma" yra pirmoji Baltijos šalyse parodomoji geoterminė jėgainė, per metus galinti pagaminti 560 TJ šilumos.
