Peizažas su vėjo jėgainėmis Europoje labiausiai įprastas Danijoje – šioje šalyje vėjas pagamina daugiau nei 20 procentų elektros energijos, taip pat Ispanijoje bei Vokietijoje – iki 10 procentų bendrai, o atskiruose šių didelių šalių regionuose – iki trečdalio visos elektros.
Tačiau visos ES vėjo energijos vidurkis – tik 3 procentai. Populiariausias aiškinimas – vėjo jėgainės yra per brangios. „Dviejų megavatų galingumo turbina kainuoja maždaug 2 mln. eurų. Taip yra todėl, jog šioje srityje visa įrengimų gamyba yra privačių kompanijų rankose.
Jei palygintume branduolinę energetiką, ji irgi brangiai kainuoja, ypač tyrimai, tačiau ten nemažą dalį kaštų padengia arba Europos Sąjunga, arba nacionalinės vyriausybės. Vėjo energetikoje – tik kai kurios šalys investuoja valstybės lygiu“, – sako Donaldas Vildersas, vėjo generatorių ekspertas.
Paplitę stereotipai, jog vėjo turbinos gadina kraštovaizdį, kelia triukšmą, todėl esą jų negalima montuoti žmonių gyvenamuose rajonuose.
Entuziastai teigia, jog generatorius veikia saugiai, į atmosferą neišmesdamas jokių teršalų. Svarbiausia – šimtaprocentinis tiekimo saugumas, nes, skirtingai nuo dujų, vėjo Europai Rusija išjungti negali.
Be to, nebūtina statyti didelio parko, galima pastatyti tik kelias turbinas vietos reikmėms, nes viena 2 megavatų turbina gali visiškai aprūpinti 1,5 tūkstančio namų gyvenvietę. Nežiūrint visų privalumų, Lietuva teturi 30 vėjo turbinų.
„Paaiškinimas paprastas – Baltijos šalyse niekada nebuvo valstybinių vėjo energetikos rėmimo schemų, vėjo pagaminta elektra neturi laisvo priėjimo prie elektros tinklų. Iki šiol čia vyrauja nuostata, jog nei Latvijoje, nei Lietuvoje nėra pakankamai vėjo.
Tai netiesa: Europos Komisija skatina atsinaujinančių šaltinių naudojimą, Baltijos šalyse tai – pirmiausiai vėjo energija, kurios potencialas neišnaudojamas“, – teigia Andris Piebalgs, Europos Sąjungos energetikos komisaras.
Vėjo dalis Europos energetikoje vis didėja, optimistai net teigia, jog teoriškai vėjas galėtų patenkinti visus dabartinius Europos Sąjungos poreikius – beveik 3 tūkst. teravatvalandžių, jei ne tradicinės energetikos lobizmo ir politinės kliūtys.
„Elektros tinklai yra natūrali monopolija, nes neįmanoma sukurti šalyje alternatyvių elektros perdavimo linijų, todėl mes ir siekiame, jog būtų įgyvendintas visiško elektros gamintojų ir perdavimo tinklų valdytojų atskyrimo principas.
Tai įgalintų ne tik vėjo energetikos, bet ir bet kurią kitą elektrą gaminančią kompaniją gauti priėjimą prie tų pačių elektros tinklų, taikant sąžiningas sąlygas ir skaidrias kainas“, – mano Kristianas Kjaeras, Europos Vėjo energetikos asociacijos direktorius.
EK ekspertų teigimu, Lietuva yra visai tinkama vėjo energetikai šalis. Tačiau kokią dalį konkrečiai šalies energetikos sistemoje galėtų užimti šis atsinaujinantis šaltinis, priklausys nuo vėjo krypties Lietuvos energetikos politikoje.
