“Didžiųjų prekybos centrų darbuotojai kol kas dėl geresnių darbo sąlygų bei didesnių algų kovoja individualiai. Vienas lauke ne karys. Tik susivieniję darbuotojai gali pasiekti savo tikslus”, - sako Aleksandras Posochovas, Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.
Jis skaičiuoja, kad kol kas profsąjungai priklauso vos keli kasininkai, prekių krovėjai, pakuotojai ir kiti prekybos centrų darbuotojai.
“Žmonės bijo kovoti už save, jie turi pribręsti šiam žingsniui, nes tai civilizuotos kovos už savo teises būdas. Guosdamasis artimiesiems ir kolegoms apie sunkų darbą gali pelnyti paguodą, bet grįžus į darbą niekas nepasikeis. Reikia mokytis kovoti už save”, - sakė A. Posochovas. Profsąjungos vadovas viliasi, kad artimiausiu metu daugelis prekybos centrų darbuotojų prisijungs prie paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos. Prekybos giganto “VP Market” darbuotojai, anot jo, profsąjungos nariais ketina tapti netrukus.
Skundžiasi menku uždarbiu
Prie profsąjungos prisijungti ketinanti vieno didžiųjų prekybos centrų darbuotoja Lilija kasininke dirba šeštus metus. Per šį laikotarpį jos atlyginimas padidėjo vos 15 procentų.
“Laikraščiai rašo apie augančius žmonių atlyginimus, tačiau aš ir mano kolegės to niekaip nesulaukiame. Panašu, kad gyvenimas gerėja kažkur kitur, toli nuo mūsų”, - “Kauno dienai” guodėsi trisdešimtmetė moteris.
Viename didžiausių Kauno prekybos centrų dirbanti Lilija pasakojo ne kartą bandžiusi susitarti su darbdaviais dėl didesnio užmokesčio, tačiau jie tik pažadėdavo keisti situaciją arba padidindavo atlyginimą vos 20 litų.
Kito prekybos tinklo darbuotoja dviejų vaikų mama Margarita skaičiuoja per mėnesį uždirbanti apie 700 - 800 litų. Beveik pusę uždarbio vieniša mama išleidžia būsto išlaikymui.
“Pragyvenimui lieka vos keli šimtai litų. Jeigu tėvai nepadėtų, tikriausiai tektų emigruoti į Angliją, kur nemaža dalis buvusių kolegių jau džiaugiasi geresniu gyvenimu”, - dėstė prekybos centro darbuotoja.
Tos pačios profesijos atstovė Dalia “Kauno dienai” pasakojo, kad prekybos centruose paprastos kasininkės keturias dienas dirba, kitas keturias ilsisi. Darbo dieną kasoje tenka prasėdėti po 12 valandų, pietų pertrauka trunka nuo pusvalandžio iki valandos.
“Dirbame po 12 valandų, tačiau darbo tabeliuose įrašoma, kad dirbame tik 11 valandų”, - neteisinga apskaita skundžiasi prekybininkė. Anot jos, kiekviena kasininkė uždirba skirtingai. Uždarbis už valandą svyruoja nuo 5,90 lito iki 6,50 lito, iš kurių dar atskaitomi mokesčiai. Kasininkų mėnesio alga sudaro apie 700 - 1000 litų.
Sieks geresnių darbo sąlygų
Vienos Kauno parduotuvės kasininkė Jurgita tikino esanti verčiama dirbti visus darbus, kokius tik sugalvoja jos vadovė.
“Priėmė dirbti kasininke, bet varo ir daržovių krauti, ir lentynų valyti, ir sandėlininkams padėti”, - vardija papildomus darbus Jurgita, atlygio už šį triūsą negaunanti.
Keturiasdešimtmetė moteris pasakojo turėjusi dirbti ir karščiuodama - pasiskundusi vadovei dėl prastos savijautos sulaukė tik nemalonios replikos: “Galėsi sirgti po vidurnakčio, kai uždarysime parduotuvę”.
Jai pritaria kolegė Ligita, prekybos sistemoje dirbanti antrus metus.
“Naujokes vaiko kas tik netingi. Kol išsikovoji šiek tiek pagarbos praeina daugiau nei metai, o iki tol tenka dirbti viską. Vos sukrovusi daržoves turėdavau lėkti į kasą, net neleisdavo nusiplauti rankų. Tekdavo kęsti piktus klientų žvilgsnius”, - dalijosi patyrimu Ligita.
Be to, anot moters, jeigu prekybos centre nusidriekia eilės, kasininkės verčiamos dirbti be pertraukų. Apsaugos darbuotojai iš virtuvėlės, kur moterys paprastai laisvu metu užkandžiauja, kaipmat visas išvaiko.
“Niekam nerūpi, kad aš alkana, ar noriu į tualetą - turiu kentėti ir dar šypsotis klientams skenuodama prekes”, - apie prekybos centrų kasininkių kasdienybę pasakojo Ligita.
Prekybos centrų darbuotojos sako nė nespėjančios sužinoti kolegių vardų - daugelis moterų mėnesį kitą padirbusios sprunka ieškotis lengvesnio darbo.
Vieno Kauno prekybos centro darbuotoja Jurgita pasakojo, kad jeigu kasoje trūksta pinigų, vadovai juos išskaito iš kasininkių algų. Visus arbatpinigius moterys deda į specialias šalia kasų įrengtas dėžutes, kuriose sukaupti pinigai paprastai skiriami trūkumams kasose dengti, tačiau ne visada jų pakanka.
Kartą Jurgitos kasoje trūko 110 litų - atlygį tą mėnesį ji gavo 100 litų mažesnį.
“Atsakomybė didžiulė, o užmokestis menkas. Situacija turi keistis, nes kol kas klientams šypsomės per prievartą, o ne dėl to, kad mums būtų gera dirbti šį darbą”, - sakė kasininkės duoną valganti Jurgita.
Moteris guodėsi, kad ji ir būrys kolegių neturėjo galimybės šiemet balsuoti - balsavimo dieną joms teko dirbti nuo 8 valandos ryto iki 10 valandos vakaro.
Įdarbinami ir buvę narkomanai
Prekybos tinklų atstovai sutaria, kad darbo krūvis prekybos centruose yra didžiulis, tačiau kaltinimus dėl žmonių išnaudojimo atmeta - kiekvienas darbuotojas už triūsą gauna atlyginimą, geresni darbuotojai skatinami priemokomis, dovanomis.
Viktorija Jakubauskaitė, “VP Market” atstovė spaudai, “Kauno dienai” pasakojo, kad aptarnavimo sferos darbuotojų prekybininkams ėmė trūkti Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Ypač trūksta kasininkų ir pardavėjų. Be to, beveik visada yra laisvų sandėlių darbuotojų, kulinarų, konditerių, kepėjų etatų.
“VP Market” atstovai nuolat ieško potencialių darbuotojų skelbimais spaudoje, skelbimais parduotuvėse, per darbo biržas, profesines, aukštesniąsias mokyklas, siūloma atlikti praktiką praktikantams (taip pat ir iš aukštųjų mokyklų), dalyvaujama įvairiuose darbo biržų įdarbinimo projektuose.
Prekybos tinklų vadovai kasininkais įdarbina įvairius, sunkiai darbo rinkoje integruojamus asmenis. Pavyzdžiui, turinčius negalią arba buvusius reabilitacijos centrų klientus - buvusius alkoholikus, narkomanus. Vasarą prekybos centrai įdarbina būrius studentų, net moksleivių - praėjusią vasarą “Maximose” dirbo daugiau nei 1000 jaunuolių nuo 16 metų. O prekybos tinklas “Rimi” pernai pradėjo vykdyti kurčiųjų įdarbinimo programą.
“Užmezgėme ryšius su neįgaliųjų organizacijomis ir bendrijomis bei pradėjome ne tik įdarbinti, bet ir integruoti neįgaliuosius (kurčiuosius) prekybos centrų salėse, kasose, gamybos skyriuose - pagal jų profesinį parengimą ir pageidavimus”, - “Kauno dienai” sakė Raminta Stanaitytė-Česnulienė, “Rimi” atstovė spaudai.
Šiuo metu tinkle dirba 16 kurčiųjų arba neprigirdinčiųjų Vilniaus parduotuvėse, “Rimi” vadovai planuoja įdarbinti ir Alytaus, Ukmergės, Klaipėdos, Kauno kurčiuosius ir neprigirdinčius.
Norinčiuosius dirbti didmiesčiuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje - “VP Market” atstovai kas rytą atveža iš aplinkinių rajonų, o po darbo parveža. Tolimesniuose miesteliuose gyvenantys prekybos tinklo darbuotojai nuo pirmadienio iki penktadienio apgyvendinami bendrabutyje.
Pernai “VP Market” parduotuvių darbuotojams algos buvo keliamos tris kartus. Šio prekybos tinklo kasininkai, pardavėjai atskaičius mokesčius uždirba nuo 700 iki 1500 litų.
V. Jakubauskaitė pabrėžia, kad prekybos centruose dirbančių pardavėjų algos, palyginti su konkurentų, pernai “VP Market” tinkle buvo didžiausios. Be to, jeigu tenka dirbti viršvalandžius bei švenčių dienomis, kasininkams sumokama už kiekvieną valandą kaip numatyta įstatymuose.
