„Užsakovai ir bendrovė, kuri vykdė tuos darbus nugriovė dalį mansardinio aukšto ir antrąjį aukštą pastato. Jie neturėjo tam leidimų. Jie tai padarė savavališkai“, – „Panoramai“ teigė Kultūros vertybių apsaugos departamento pareigūnas Vitalijus Juška.
Dar antradienį „Panoramai“ bendrovės „Kleta“ direktorius Arūnas Kuraitis tvirtinęs, kad griovimo darbams turi leidimą, trečiadienį jau teigė, kad dalis pastato sugriuvo dėl šalia vykdomų darbų.
„Tai yra avarinės būsenos pastatas. Jis kėlė pavojų šalia dirbantiems žmonėms. Statybinė firma, kuri šalia vykdo infrastruktūros darbus, tiesia vandentiekį, kanalizaciją ir kelius, užkabino santechniką ir todėl pastato dalis įgriuvo“, – sakė A. Kuraitis.
„Įstatymas vienareikšmiškai kalba, kad net jei yra grėsmė pastato sugriuvimui ir žmonių gyvybei, darbai turi būt sustabdyti ir iškviesti paminklosaugininkai. Jie tą puikiausiai žinojo, jie to nepadarė, todėl mes įtarėme, kad tai padaryta sąmoningai. Sąmoningai griauna tam, kad nereikėtų atlikinėti didelės apimties restauravimo darbų“, – sakė Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis.
Nekilnojamojo turto bendrovės direktorius sako atstatysiąs pastatą, tačiau specialistų teigimu, 2005 m. bendrovei „Kleta“ išduotas leidimas istorinį namą ne nugriauti ar iš naujo pastatyti, bet tik remontuoti.
„Klaipėdoje atsiranda tradicija seną pastatą pripažinti avarinės būklės ir be paminklosaugininkų sutikimo nugriauti tam, kad būtų galima pastatyti naują namą“, – teigė N. Puteikis.
Pasak specialistų – nugriauti ir atstatyti pigiau. Tokiu pačiu principu, jų teigimu, nugriautas centrinėje miesto gatvėje buvęs daugiau kaip šimto metų senumo pastatas.
Už padarytus pažeidimus statybos bendrovė „Inkomsta“ jau kartą bausta 3 tūkst. Lt bauda už paminklosaugos įstatymų nepaisymą ir Žardės gyvenvietės suniokojimą. Kaip bus griovėjai baudžiami šį kartą, kultūros paveldo atstovai spręs ketvirtadienį.
