Parodomasis pajamų deklaravimas. Jame premjerui ir Finansų ministrui leista pirmiesiems išbandyti supaprastintą elektroninį deklaravimą. Spaudos konferencija Mokesčių inspekcijoje, kalnai žodžių ir pažadą kaip patogu ir gerai deklaruoti savo pajamas, o po to atsiimti iš valstybės pajamų mokesčių dalį, jeigu, jūs pavyzdžiui apsidraudęs gyvybės draudimu. Deja, nė vienos užuominos apie pasekmes – kad jeigu jūs tik pasinaudosite šita valstybės malone – pakliūsite į spąstus – jūsų gyvybės draudimo suma bus apmokestinta.
„Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas numato, kad jeigu žmogus pasinaudojo lengvata ir iš savo pajamų atėmė gyvybės draudimo įmokas, tai pasibaigus sutarties laikotarpiui, jos yra apmokestinamos. Šiuo metu yra apmokestinamos 27 proc. mokesčių tarifu. Vadinasi žmogus turi pasiskaičiuoti, kad jis neteks beveik trečdalio galutinės gaunamos sumos, jeigu naudojasi lengvata. Jeigu naudojasi lengvata – taip”, - sako Vilma Vildžiūnaitė, Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė.
Tačiau kaip jaustis tam žmogui, kai jis tokią naujieną sužino tik nuėjęs pasiimti savo gyvybės draudimo išmokos?
Pasakiškus aukso kalnus draudimo kompanija pažadėjo vilniečiams Ramoškoms, kurie nusprendė pasirūpinti savo vyresnėlės dukters šviesesne ateitimi ir apdraudė ją studijų kaupiamuoju gyvybės draudimu.
„Ne pyktis apėmė, bet didžiausias apmaudas, koks tik gali būti ir liūdesys. Pagalvojau, kad kai žmogų vilioja apsidrausti, tai jam pažada pasakišką ateitį, pasakiškus aukso kalnus”, - teigia Neila Ramoškienė.
„Per 7 metus mes kartą per metus mokėjom įnašus ir tikėjomės, kad bent jau atgausim tą, ką sumokėjom. Deja, mes nežinojom, kad keitėsi įstatymai, mūsų draudimo bendrovė nieko neperspėjo”, - pasakoja Saulius Ramoška.
„Šiuo konkrečiu atveju – žmogus prieš pradėdamas naudotis mokesčių lengvatomis, na gal jis turėjo apsispręsti ar jam verta tą daryti, ir galbūt jam reikėjo su kažkuo tai pasikonsultuoti. Konsultuotis jis galėjo ir su draudimo kompanijos atstovais, kurie mielai konsultuoja tokiais klausimais. Ir vėlgi tą buvo galima padaryti ir mokesčių inspekcija”, - situaciją komentavo Gintaras Bakštys, ERGO Lietuva Gyvybės draudimo vyr. Aktuarijus.
Tačiau tiek draudimo kompanija, tie Mokesčių inspekcija bendraudami su savo klientais – visus septynerius metus teikė kitokią informaciją
„Nors iki tol gaudavom keletą kartų pranešimus, kad jau laikas susimokėti, arba kad kaip gerai mums sekasi, po to gaudavom pranešimą mokesčių inspekcijai, kad galime pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata – bet su tuo pranešimu –niekada nebuvo net jokios užuominos apie tai kad jeigu mes pasinaudosim ta gyventojų pajamų mokesčių lengvata, kad mes po to prarasim ženkliai didesnę sumą, kad mūsų indėlį apmokestins. Tai mes sužinojom tiktai tada, kada atėjo diena tuos pinigus iš banko atsiiminėti”, -pasakoja N.Ramoškienė.
Tą dieną ir paaiškėjo, kad dukters draudimui įmokėjusi 15 tūkstančių litų – vilniečių šeima po septynerių metų tegauna 11 tūkstančių. Jų indėlis buvo apmokestintas pritaikius įstatymus atbuline data. Tiesa, jie šito apmokestinimo būtų išvengę, jeigu būtų nedeklaravę savo pajamų ir nesinaudoję valstybės įsiūlyta mokesčių lengvata.
„Turi žmogus aiškiai žinoti: jeigu šiandien tu gauni saldainį, tai po to jau gali atsirasti mokesčiai”, - V.Vildžiūnaitė, VMI Teisės departamento direktorė.
Tačiau kas turėjo aiškiai informuoti apie valstybės siūlomų saldainių pasekmes apsidraudusiems gyvybės draudimu taip ir lieka neaišku. Mokesčių inspekcija rodo pirštais į draudimo kompanijas, bet teisinasi, kad jų įpareigoti negali, o draudikai savo gyvybės draudimo klientus sako matantys dukart – sudarydami sutartį ir jiems atsiimant pinigus, kai juos ištinka šokas.
„Tai vadinasi aš niekuo nebegaliu tikėti. Aš galiu dabar įsivaizduot, kad štai aš nueisiu apsidrausiu dar kažkokiu tai draudimu, o gal po 9 metų valstybė sugalvos, kad reikia apmokestinti šitas išmokas 50 procentų. Aš niekuo nebegaliu būti tikra”, - sakė N.Ramoškienė.
Valstybė remia tuos, kurie apsidraudė 10 metų
VMI viršininko pavaduotojas Dainius Daugirda DELFI pabrėžė, kad asmenys, kurie gyvybės draudimo sutartį sudarė iki 2003 m. sausio 1 d. 10 m. ir ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui, atsiimdami visą sumą pasibaigus sutarties laikotarpiui jokių mokesčių nemoka, nepriklausomai nuo to, ar jie pasinaudojo Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata kasmet deklaruodamas savo pajamas, ar ne.
„Jei pinigai atsiimami nesuėjus 10 metų terminui, tada atsiranda apmokestinimo klausimas, nes GPM lengvata išmokėtoms išmokoms jau netaikoma, tokiu atveju gautos išmokos apmokestinamos galiojančiu GPM tarifu (DELFI – šiuo metu jis yra 27 proc.)“, – pirmadienį aiškino D. Daugirda.
Asmuo, gyvybės draudimo sutartį iki 2003 metų sausio 1d. sudarę trumpesniam nei 10 metų laikotarpiui, turi teisę pasinaudoti lengvata susigrąžinant GPM nuo sumokėtų draudimo įmokų, deklaruodamas savo pajamas kasmet, bet jis negali pretenduoti į lengvatą gaunant išmokas pagal gyvybės draudimo sutartį arba kasmet nesusigrąžindamas GPM nuo sumokėtų įmokų atsiimdamas visą sumą mokesčių nemokėtų.
Anot jo, gyventojai, kurie nedirba pagal darbo sutartį, ir moka 15 proc. tarifo GPM, deklaruodami pajamas susigrąžina 15 proc. sumokėto mokesčio, bet šiuo metu atsiimdami pinigus pasibaigus trumpesnei nei 10 metų gyvybės draudimo sutarčiai, turi sumokėti 27 proc. nuo visos sumos.
Visų tų gyventojų, kurie gyvybės draudimo sutartis sudarė nuo 2003 metų sausio 1 d. iki 2004 m. balandžio 30 d. išmokos apmokestinamos, nepriklausomai nuo to, ar jie naudojosi GPM lengvata kasmet, ar ne.
Apsidraudusieji vėliau nei 2004 metų balandžio 30 d. 10 m. ar ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui ir pasinaudojo GPM lengvata, atsiimdami visą sumą turės sumokėti 15 proc. nuo sumokėtų įmokų, o nuo investuotų įmokų uždirbtas pelnas neapmokestinamas. Apsidraudus trumpiau nei 10 m. ir pasinaudojus GPM lengvata visa galutinė išmoka bus apmokestinta pagrindiniu GPM tarifu (šiuo metu – 27 proc.). Nepasinaudojus GPM lengvata galutinė išmoka nebus apmokestinama.